Iki 2030 metų planuojama skirti 2,6 mlrd. eurų iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ bei ES paramos fondų investicijų programų.
„Skatinant žaliąją energetiką svarbu užtikrinti reikiamą valstybės paramą, kad į atsinaujinančios energetikos sistemą galėtų įsitraukti ne tik aukštas ir vidutines pajamas uždirbanti visuomenės dalis, bet ir mažiau lėšų gaunantys gyventojai. Energetikos plėtros programoje siekiama iš esmės keisti padėtį, kai galimybė naudotis valstybės parama būdavo patraukli tik didesnes pajamas uždirbantiems gyventojams. Sėkminga transformacija gali padėti sumažinti socialinę atskirtį energetikos srityje“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Vyriausybė gyventojų energetinio skurdo mažinimą įtraukė į aukščiausio lygmens valstybės planavimo dokumentus – Nacionalinį pažangos planą, Vyriausybės programą, Nacionalinę energetikos plėtros programą ir kitus. Šį rudenį Energetikos ministerijos užsakymu Lietuvos energetikos institutas sukūrė energijos nepritekliaus ir valstybės intervencijų namų ūkių energetikos srityje vertinimo sistemą. Sukurta duomenų bazė, įrankiai valstybės intervencijų poveikio skirtingoms gyventojų grupėms vertinimui bei išnagrinėta ES šalių praktika ir jų priemonės taikomos energetinio skurdo mažinimui.
Lietuva jau dabar teikiama paramą gyventojams saulės elektrinių įsigijimui, senų – neefektyvių šildymo katilų keitimui, pastatų renovacijai, teikia kompensacijas, taiko PVM lengvatas šildymui, tačiau siekiama, kad ateityje lengvatomis galėtų pasinaudoti kuo platesnis ratas gyventojų. Planuojama, jog iki 2030 metų 200 tūkst. energetinį skurdą patiriančių namų ūkių galėtų pasinaudoti valstybės paskatų ir paramos sistema atsinaujinančios energetikos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimo srityje.
Taip pat planuojamos papildomos paramos priemonės savivaldybėms, kuriose būtų vystomi saulės parkai (piliečių energetikos bendrijos) ar kitos priemonės padėsiančios mažinti energetinį skurdą.
Energetikos plėtros programoje numatytos priemonės kitiems svarbiausiems šios srities tikslams. Didelis dėmesys skiriamas Lietuvos elektros energetikos sistemos (EES) sinchronizacijos ir dujotiekių jungčių projektų įgyvendinimui, elektros energijos kaupimo įrenginių įrengimui, pastatų energijos vartojimo efektyvumo didinimui bei pažangių technologijų diegimui. Siekiama mažinti iškastinio kuro naudojimą, teikiant prioritetą vandenilio technologijoms bei užtikrinant atsinaujinančių išteklių integraciją į elektros tinklus.
