Antradienį Ženevoje prasidėjo Espo konvencijos įgyvendinimo komiteto posėdis. Espo konvencijai Baltarusija priklauso nuo 2006 metų.
Baltarusijos Gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministerija patvirtino, kad „Lietuvos ir Baltarusijos atstovų susitikimai Ženevoje (…) yra būsimo konstruktyvaus dialogo tarp valstybių pagrindas“.
„Profesionalų apsikeitimas nuomonėmis prisidės prie pasitikėjimo kūrimo tarp Vilniaus ir Minsko, kurie yra ne tik geografiniai kaimynai, bet ir svarbūs politiniai, ekonominiai partneriai“, – tikina ministerija.
Taip pat tikinama, kad Baltarusija nuolatos demonstravo savo pasirengimą dialogui su Lietuva.
Savo ruožtu atsakingos Lietuvos institucijos nuolatos pabrėžia, kad Baltarusija neatsako į itin svarbius klausimus, susijusius su Astravo AE statybomis, pavyzdžiui, nepagrindžia statybų aikštelės pasirinkimo, nepateikia informacijos, ar toje vietoje atlikti šiuolaikiniai seisminiai tyrimai.
Lietuva taip pat neišgirdo atsakymo, kaip AE reaktorių aušinimui bus naudojamas Neries vanduo, kokį tai poveikį turės upės ekosistemai ir geriamajam vandeniui.
35-oji komiteto sesija Ženevoje vyksta kovo 15–17 dienomis. Pirmąją posėdžio dieną prie diskusijų stalo susirinko delegacijos iš Lietuvos ir Baltarusijos.
Baltarusijos delegacijai vadovauja pirmoji gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos ministro pavaduotoja Ija Malkina.
„Mes pakvietėme Espo konvencijos įgyvendinimo komitetą ir Lietuvos delegaciją į Astravą, kad jie gautų visą reikalingą informaciją. Iš Vilniaus mes tikimės konstruktyvaus bendradarbiavimo“, – I.Malkiną cituoja naujienų agentūra „Belta“.
Į komitetą Lietuva kreipėsi 2011 metais, teigdama, kad Baltarusija nesilaiko Espo konvencijos. Komitetas savo išvadas pateikė 2013 metais: rekomendavo Baltarusijai atsakyti į Lietuvai rūpimus klausimus, atsižvelgti į Lietuvos komentarus, užtikrinti Lietuvos visuomenės informavimą, pakviesti TATENA specializuotą aikštelių vertinimo misiją ir t.t.
Pirmasis reaktorius jau yra nugabentas į Astravo AE statybų aikštelę. Jis turėtų pradėti veikti 2018 metais. Astravo AE Baltarusijai stato rusų „Rosatom“.
Lietuva visą laiką priešinosi baltarusiško reaktoriaus statyboms netoli šalies sostinės. Tačiau tik šiemet buvo pateikti konkretūs pasiūlymai, kaip būtų galima Baltarusiją atgrasyti nuo atominės elektrinės statybų. Daugiau apie juos galite paskaityti 15min publikacijoje „Pati pati“ Astravo atominė elektrinė: Baltarusijai moderniausia, Lietuvai – pavojingiausia.
Nors šis atominis projektas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos buvo pristatytas kaip itin ekonomiškai naudingas, panašu, kad šaliai tai bus tikras galvos skausmas.
Branduolinis reaktorius pagamins net 40 proc. visos šalies elektros. Lenkijai ir Lietuvai sinchronizavusis su Europos elektros sistema, baltarusiai nebeturės kam parduoti elektros, todėl turės sugalvoti, kaip ją panaudoti patiems.
Daugiau apie tai galite pasiskaityti 15min publikacijoje Astravo AE: Baltarusijos uždelsto veikimo ekonominė bomba?
Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį dar kartą išreiškė Lietuvos poziciją nepirkti Astravo AE pagamintos elektros energijos.
„Taip, mes šitą poziciją esame aiškiai išdėstę, kad mes nesaugios elektros energijos tikrai nesiruošiame pirkti ir manau, kad Europos Sąjungos valstybių pozicija bus lygiai ta pati. Galiu pasakyti, kad visose išvadose, kur mūsų pastangomis pavyko jas suformuoti, nurodoma, kad svarbu užtikrinti branduolinį saugumą ir už ES ribų“, – antradienį interviu LRT radijui kalbėjo A.Butkevičius.
