„Susitarėme dėl esminių dalykų – dar liko keletas detalių liko patikslinti ir tvirtinsime dokumentą. Sutarta, kad iki 2020-ųjų mes turėsime bendrą gamtinių dujų perdavimo tarifikavimo sistemą, tai yra, bus panaikinti tarifai ties sienomis, kad gamtinių dujų tiekėjai galėtų laisvai pirkti dujas, nepriklausomai, koks yra gamtinių dujų šaltinis – ar iš terminalo, ar iš „Gazprom“. Turėtų būti vienodos sąlygos ir neturėtų būti barjerų“, – BNS sakė Kainų komisijos pirmininkė Inga Žilienė.
Šiuo metu į Baltijos šalis patenkančios dujos apmokestinamos pagal įleidimo-išleidimo taškų kainodarą. Tai reiškia, kad perdavimo operatoriams susimokėti už dujas reikia tiek kai jos patenka į kurią nors Baltijos valstybę, tiek, kai keliauja tarp jų. Tačiau siekiama, kad būtų panaikintas apmokestinimas tarp Lietuvos, Latvijos ir Estijos ir perdavimo operatoriams būtų mokama tik tuomet, kai dujos atkeliauja į Baltijos šalis.
Anot I.Žilienės, taip pat iš esmės sutarta, kad nuo 2020 metų į bendrą prekybos zoną bus įtraukta ir Suomija, kadangi tarp jos ir Estijos iki tol turėtų būti nutiestas dujotiekis.
„Dar yra siekis nuo 2020-ųjų metų visiškai panaikinti perdavimo sistemos taškų tarifikavimo zoną, kad būtų visiškai viena rinka, nebūtų jokios apskaitos tarp sienų ir visiškai būtų viena prekybos zona, įtraukiant ir Suomiją“, – aiškino ji.
I.Žilienė teigė, kad taip pat sutarta, jog bus taikomos nuolaidos dujoms, atkeliaujančioms per SGD terminalą bei laikomoms Latvijos Inčukalnio dujų saugykloje.
Tačiau, kaip teigė Kainų komisijos pirmininkė, kad pradėtų veikti bendra dujų sistema, turi būti pakeisti įstatymai, mat Baltijos šalių dujų perdavimo operatoriai turės pasidalinti gaunamas pajamas už į Baltijos šalis atgabenamas dujas.
„Reikalingi įstatymų pakeitimai. Iš Lietuvos pusės – suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas ir gamtinių dujų įstatymas. Dėl ko tai – vienas aspektas, kad iš tiesų dabar gamtinių dujų rinkoje regione norime įvesti perdavimo sistemų operatorių tarpusavio kompensavimo mechanizmą. Jeigu dabar pas mus yra maždaug 32 eurai už megavatvalandę, Latvijoje kitas tarifas, Estijoje – kitas, vadinasi tiekėjai neturi vienodų sąlygų pirkti dujas iš trečiųjų šalių, jeigu nustatome vienodus tarifus, kai kurie operatoriai gauna daugiau pajamų, kai kurie – mažiau“, – aiškino I.Žilienė.
Baltijos šalys siekia nuo 2020 metų sukurti bendrą dujų rinką, kurioje pasieniuose neliktų dujų įleidimo-išleidimo taškų, kurie prekiaujant tarp šalių padidina dujų kainą dėl papildomų mokesčių. Tačiau tam reikia susitarti dėl infrastruktūros išlaikymo kaštų.
Vienas pirmųjų žingsnių bendros dujų rinkos link buvo nuo liepos visose Baltijos šalyse pradėjusi veikti dujų birža „Get Baltic“. Be to, įdiegtas netiesioginio perdavimo pajėgumų paskirstymo modelis. Tai reiškia, kad rinkos dalyviams norint užsisakyti trumpalaikius pajėgumus, nebereikės kreiptis į visų šalių operatorius – tai nuo liepos galima padaryti per „Get Baltic“.
Kainų komisija birželį skelbė, kad energetikos rinkos reguliuotojai sutarė, jog nuo kitų metų bus taikomos pereinamosios rinkos priemonės, kurios turėtų mažinti prekybos barjerus.
