„Inter Rao Lietuva“ atstovai teigia iki šiol neturintys informacijos, kad jai ar jos dukterinėms įmonėms būtų taikomos ribojamos priemonės ir dėl to kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM).
Kaip jau skelbėme, trečiadienį FNTT patvirtino, jog „Inter Rao Lietuva“ apribota priega prie finansų aktyvų, motyvuojant ES įvestomis sankcijomis.
„Inter Rao Lietuva“ yra netiesiogiai valdoma Suomijoje registruotos „RAO Nordic“, kurią valdo Rusijos kapitalo „Inter RAO“. Jos direktorių tarybai pirmininkauja Rusijos oligarchas Igoris Sečinas, dėl savo ryšių su Kremliumi patekęs į sąrašą asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos ES sankcijos.
Nuo panašių sankcijų jau nukentėjo Kėdainiuose esanti fosforo gamykla „Lifosa“. ES kovo 9-ąją paskelbus sankcijas netiesioginiam „Lifosos“ savininkui Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai buvo įšaldytos bendrovės sąskaitos, dėl to ji dirba minimaliu pajėgumu.
Įmonės, kurioms pritaikytos sankcijos, gali kreiptis į FNTT, kuri savo ruožtu kreipiasi į URM dėl išimčių norint pasiekti užšaldytas sąskaitas, pavyzdžiui, norint sumokėti atlyginimus ir atlikti kai kurias kitas operacijas. Tuo pasinaudojo ir jau minėta „Lifosa“ – ministerijos sprendimu, bendrovei pritaikytos išimtys, leista atsiskaityti su darbuotojais.
Tačiau „Inter Rao Lietuva“ komunikacijos vadovas Juozas Ruzgys15min penktadienį sakė, kad kol kas į URM kreipiamasi dėl pilnos situacijos išaiškinimo.
„Mes neturime jokios informacijos apie pritaikytas sankcijas, todėl prašome išaiškinimo“, – portalui sakė jis.
„Inter Rao Lietuva“ teigia šią savaitę visus įsipareigojimus klientams vykdanti kaip numatyta.
„Visi įsipareigojimai klientams yra vykdomi, jokių sutrikimų nėra. Vyksta normali veikla“, – tvirtino J.Ruzgys.
Tą patvirtina ir vieši elektros skirstymo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenys – elektra iš Kaliningrado į Lietuvą teka maksimaliu leistinu 150 MW srautu. Importu iš šio Rusijos regiono šalyje užsiima tik „Inter Rao Lietuva“.
Penktadienį „Inter Rao Lietuva“ sulaukė blogų žinių – Varšuvos biržos valdyba nutarė stabdyti prekybą įmonės akcijomis. Bendrovės atstovai mano, kad tai galėjo nulemti žiniasklaidoje skelbiama informacija.
Informacija apie sankcijas galimai vėluoja
Priežasčių, kodėl sankcijų poveikis „Inter Rao Lietuva“, skirtingai nei „Lifosos“ atveju, nėra juntamas gali būti bent pora, teigė su 15min bendravęs šaltinis.
Pašnekovas spėja, kad vienu metu galėjo būti įšaldytos ne visos bendrovės turimos sąskaitos. Tai, kad bendrovė turi finansų aktyvų daugiau nei vienoje įstagoje patvirtino ir FNTT, tačiau kartu pabrėžė, kad apie pradėtas taikyti sankcijas ją informuoja pačios finansų įstaigos. „FNTT yra informuota apie sąskaitas skirtingose finansų įstaigose, situacija vertinama“, – rašoma institucijos 15min atsiųstame atsakyme.
FNTT taip pat pažymi, kad teisės aktais nėra įpareigota pranešti sankcionuotam asmeniui apie finansų įstaigos priimtą sprendimą dėl pritaikytų finansinių sankcijų.
Be to, minėtų sankcijų pritaikymas nereiškia, kad bendrovė privalo stabdyti veiklą, nors tai ją gali smarkiai komplikuoti. Kadangi atsiskaitymai su klientais galimai vyksta tam tikrais laikotarpiais, įmonė kol kas iš tiesų teoriškai galėjo su problemomis nesusidurti.
„Subjektui pritaikytos finansinės sankcijos reiškia, kad subjektas nebegali disponuoti lėšomis, esančiomis sąskaitose, t.y. atlikti einamųjų mokėjimų, atsiskaityti su darbuotojais ar už prekes ir paslaugas, tačiau tai nereiškia, kad subjekto veikla stabdoma. Jis ir toliau gali tęsti veiklą“, – rašoma FNTT atsakyme.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro vadovas Eimantas Vytuvis15min teigė, kad komunikacija dėl sankcijų tarp finansų institucijų neretai būna problematiška.
„Skirtingos finansų institucijos turi skirtingą informaciją apie taikomas sankcijas, kartais būna sudėtinga identifikuoti, ar joms yra taikomos sankcijos, nes egzistuoja sudėtingos valdymo struktūros. Teoriškai galimybių, kad kai kurios sąskaitos nėra užšaldytos, gali būti“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad kai kuriais atvejais, kalbant apie sankcijų pažeidimus, įstatymai draudžia komercinėms finansų įstaigoms dalintis informacija tarpusavyje. Tai irgi galėtų sukurti situaciją, kad įmonių aktyvai užšaldomi ne vienu metu ar netgi apskritai lieka prieinami nepaisant sankcijų.
„Viena institucija gali turėti daugiau informacijos nei kita, vieni turi daugiau resursų, kiti mažiau. Teorinė galimybė, kad susiduriama su tokiu vėlavimu išlieka, bet žinant, kiek finansų institucijos dabar skiria dėmesio sankcijų klausimams, ji yra daugiau teorinė“, – sakė jis.
Įmonės veikla palaiko Baltijos šalių energetinį saugumą?
„Inter Rao Lietuva“ yra importo iš Rusijos monopolininkė Lietuvoje. 2021 m. „Inter Rao Lietuva“ tiekė elektrą apie 10 proc. komercinių šalies vartotojų ir apie 6 proc. visų vartotojų.
Vis dėlto po kovo 3 d. reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje bendras elektros srautas iš Kalingrado buvo sumažintas iki „techninio“, siekiančio 150 MW. Tokie pat apribojimai pritaikyti ir iš Latvijos atitekančiai Rusijos tiekėjų elektrai.
Skelbiama, kad tai yra minimalūs kiekiai, kuriuos būtina išlaikyti siekiant užtikrinti Baltijos šalių elektros sistemų patikimumą.
Kaip elektros jungties iš Kaliningrado pralaidumo ribojimas galėjo paveikti įmonės importą ir elektros tiekimą klientams, „Inter Rao Lietuva“ neatskleidė.
Už energetiką atsakingos šalies institucijos 15min taip pat negalėjo pasakyti, ar tokiu atveju, jei „Inter Rao Lietuva“ būtų priversta stabdyti veiklą, elektros tiekimas iš Rusijos būtų nutrauktas ir galėtų paveikti energetinį Baltijos šalių saugumą.
Vis dėlto, trečiadienį vykusiame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje viceministrė Inga Žilienė teigė, jog yra tikimybė, kad „Inter Rao Lietuva“ veiklos sustabdymas, įtakos importui iš Kaliningrado neturėtų.
„Gali būti taip, kad ir jokios įtakos nebus, nes pralaidumai kaip buvo, taip ir toliau bus išduodami su Kaliningrado sritimi. Taip pat bus išduodami minimalūs pralaidumai, kaip ir buvo sutarta, su Baltijos kaimynais – Latvija ir Estija – pagal pralaidimų nustatymo metodiką, kurią patvirtino VERT“, – kalbėjo ji.
Institucijos – jokių signalų negavome
Kaip 15min informavo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos vadovas Renatas Pocius, jokių pranešimų, kad „Inter Rao Lietuva“ galėtų stabdyti veiklą ketvirtadienį reguliatorius nebuvo gavęs.
Sprendimą nutraukti vieno ar kito energijos tiekėjo veiklą priima ir apie tai „Litgrid“ informuoja būtent VERT, tačiau reguliuotojas teigia, kad preteksto tam nematyti.
Jis teigė, kad jeigu įmonė stabdytų veiklą, apie tai turėtų būti informuota „Nordpool“ prekybos elektros energija birža ir įspėti reguliuotoją.
R.Pocius patvirtino, kad iš Kaliningrado elektrą į Lietuvą importuoja vienintelė „Inter Rao Lietuva“. Jeigu įvyktų taip, kad ši įmonė nebegalėtų tęsti importo veiklos, ja teoriškai galėtų užsiimti kuri nors kita bendrovė, tačiau pirmiausia ji turėtų gauti importo leidimą.
„Numatyta, kad 150 MW srautas iš Kaliningrado yra reikalingas“, – sakė R.Pocius, tačiau negalėjo patikslinti, ar jis negalėtų būti pakeistas srautu iš kitų valstybių.
„Šiuo metu Lietuvos energetikos sektorius dirba stabiliai“, – rašoma 15min Energetikos ministerijos atsiųstame komentare.
Parlamentaras, Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius 15min taip pat sakė, kad jokių papildomų nerimo signalų nesulaukta. Įmonės situacija trumpai buvo aptarta paskutiniajame komisijos posėdyje.
„Kol kas įmonė nėra kreipusis į Užsienio reikalų ministeriją, kad ji leistų apmokėti savo sąskaitas. To kreipimosi šiuo metu nėra, todėl nenorėčiau plačiau komentuoti. Kai bus kreipimąsis, svarstys ir ministerija, įsijungsime ir mes, Seimo nariai“, – kalbėjo parlamentaras.
