„Būsimame kvietime teikti paraiškas numatytas palengvinimas, susijęs su pastatais, ant kurių ketinama įrengti saulės jėgainę. Anksčiau galiojo sąlyga, kad jėgainę galima statyti tik ant administracinių arba pramonės, gamybos pastatų stogų. Šio punkto neliks, o jėgaines bus galima įrengti ir ant sandėlių ar kitos paskirties pastatų – svarbiausia, kad jie būtų įmonei priklausantis turtas. Tikėtina, kad šis palengvinimas pritrauks dar daugiau norinčiųjų investuoti į žaliąją saulės energetiką“, – sako elektros energijos bendrovės „Elektrum Lietuva“ saulės jėgainių pardavimų projektų vadovas Aurimas Eskis.
Pasak eksperto, tapti energijos gamintojomis įmones skatina ir brangstanti elektra.
„Elektros kaina – svarbiausias faktorius vertinant jėgainių atsiperkamumą. Jei pernai elektra rinkoje pigo, šiais metais matome priešingą vaizdą – kaina kyla. Be to, įvertinus brangstančias žaliavas bei didėjantį spaudimą elektros iš tradicinių šaltinių gamintojams dėl CO2 išmetimo, sunkiai tikėtina, kad artimiausiu metu elektros kainų rodyklė pasuks į priešingą pusę. Visa tai skatina verslą peržiūrėti investicijų portfelį ir patiems gaminti elektrą“, – sako A.Eskis.
Statyti jėgainę ar įsigyti dalį parko?
Saulės jėgaines ketinantiems įsirengti verslams ekspertas pataria dar iki kvietimo teikti paraiškas atlikti namų darbus. A.Eskio teigimu, svarbiausia įsivertinti, ar turima pakankamai stogo ploto, ar jėgainei tinka sklypas šalia pastato – efektyviausia jėgainę statyti ten, kur elektros energija bus vartojama. Jei stogas ar sklypas saulės elektrinei įrengti netinka, tada tinkamesnė alternatyva yra dalies nutolusio saulės parko įsigijimas.
„Ne mažiau svarbūs ir kai kurie techniniai niuansai, pavyzdžiui, elektros įvado galingumas – planuojamos saulės jėgainės galia negali būti didesnė nei įvado. Optimaliai jėgainės galiai parinkti būtina įsivertinti metinį elektros energijos suvartojimą, taip pat atkreipti dėmesį, kada elektros energijos suvartojama daugiausiai – jei dienos metu, jėgainės atsiperkamumas bus pakankamai greitas“, – komentuoja jis.
Tinkamiausias laikas ruošti paraiškai – dabar
2020-ųjų pabaigoje APVA paskelbus kvietimą teikti paraiškas mažos galios saulės ir vėjo jėgainių įrengimo finansavimui gauti sulaukta 215 paraiškų. Iš jų teigiamai įvertintos 126, o finansavimas skirtas 37 projektams (bendra paramos suma – beveik 10 mln. eurų).
Saulės jėgainių eksperto teigimu, didžioji dalis paraiškų būna netenkinamos dėl dokumentacijos trūkumų. Į dokumentų rinkimą, jų išdavimo terminus reikėtų atkreipti dėmesį jau planuojant paraiškos pateikimo laiką.
„Teikiant paraišką reikalaujama priduoti ne mažiau kaip 60 proc. dokumentų, likusieji turi būti pateikiami iki vėlesnio nustatyto termino. Dažnai būtent ir nespėjama susirinkti trūkstamų dokumentų, nes neįvertinami jų išdavimo terminai. Pavyzdžiui, VERT pažymos gavimo procesas užtrunka apie mėnesį, dar maždaug poros savaičių prireikia ESO išankstinėms ir prisijungimo sąlygoms gauti. Jei dokumentų nespėjama gauti laiku, paraiška atmetama. Tad pradėti ruoštis paraiškos teikimui reikėtų iš karto, nelaukiant paskutinės minutės“, – aiškina A.Eskis.
Kita priežastis, dėl kurios paraiškos neretai būna netenkinamos – jas teikiančios įmonės neatitinka kvietime nurodytų reikalavimų ir kriterijų. Pasitaiko, kad negaunamas savivaldybės pritarimas dėl jėgainės statybos, taip pat ESO nesuteikia leidimo pajungti jėgainę dėl būtinybės rekonstruoti elektros tinklus. Problemų gali kilti, kai pastatas ar sklypas priklauso keliems dalininkams arba įmonė yra skolinga „Sodrai“.
Žaliąjį kursą atranda vis daugiau Kauno įmonių
Žaliąją elektros energiją Lietuvos verslai renkasi vis dažniau – per pastaruosius metus susidomėjimas saulės jėgainėmis yra išaugęs keletą kartų ir toliau neslopsta. Pasak A.Eskio, tam įtaką daro ir siekis prisidėti prie tvarumo skatinimo, viešai institucijų skelbiama informacija, žinutės apie Europos Sąjungos žaliąjį kursą. Be to, palyginti su ankstesniais metais, jėgainių įranga yra atpigusi, o jų atsipirkimą greitina valstybės parama.
Sparčiai žaliosios energijos miestu tampa Kaunas – čia saulės jėgainių paklausa yra bene didžiausia, Vilniaus įmonių aktyvumo pikas stebėtas kiek anksčiau.
Didėja ir saulės elektrines norinčių įsirengti ūkininkų skaičius. „Ūkininkai paprastai turi tinkamus pastatus ir sklypus, tiesiog anksčiau jiems nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti valstybės parama, praėjusių metų pabaigos kvietimas buvo pirmoji tokia proga. Paraiškų iš jų gauta kur kas daugiau, nei suplanuota skirti finansavimo, o iš jėgainėmis besidominčių ūkininkų dažnai tenka išgirsti viltį, kad jiems skirta paramos dalis kitų kvietimų metu bus padidinta“, – sako A.Eskis.
Jo teigimu, labiausiai verslą domina jėgainių įrengimo kainos ir jų atsiperkamumo terminai. Pasinaudojant parama jų atsipirkimo galima tikėtis per 4-5 metus, perkant iš nutolusio saulės parko – per 7-8 metus.
Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminta 60,1 proc. visos elektros energijos. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad Lietuvoje atsinaujinančių energetikos išteklių dalis elektros suvartojime 2050 m. sudarytų 100 proc.
