Šalies naftos eksportas sumažėjo kur kas labiau – 480 tūkst. barelių per dieną iki 810 tūkst. barelių per dieną.
Pernai gegužę, kai JAV paskelbė apie pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo, Irano „juodojo aukso“ eksportas, kurį Vašingtonas siekia sumažinti iki nulio, sudarė 2,6 mln. barelių per dieną.
„Galutines eksportuojamos Irano naftos paskirties vietas vis sunkiau nustatyti, nes Irano nacionalinė naftos bendrovė NIOC savo tanklaiviuose išjungė sekimo sistemą. Spėjama, jog dauguma barelių atsidūrė Azijoje, nors vis dar neaišku kur, o tam tikras naftos kiekis greičiausiai gabenamas į saugyklas“, – rašoma TEA ataskaitoje.
„Iš tų Irano naftos pirkėjų, kurie nuo 2018 metų lapkričio iki šių metų gegužės buvo atleisti nuo JAV sankcijų, Turkija gegužę, regis, ėmė 30 tūkst. barelių per dieną, nors balandį atitinkamas kiekis sudarė 190 tūkst. barelių per dieną“, – pažymima ataskaitoje.
TEA skaičiavimais, Kinija – didžiausia Irano naftos pirkėja – gegužę pirko tik 70 tūkst. barelių per dieną: beveik šešis kartus mažiau negu balandį, kuomet buvo perkama vidutiniškai 410 tūkst. barelių per dieną.
Kas dar gegužės mėnesį pirko Irano naftą, kol kas nenustatyta.
Indija – antra pagal dydį Irano naftos pirkėja – balandį pirko vidutiniškai 280 tūkst. barelių per dieną ir šis kiekis buvo perpus mažesnis negu metais anksčiau, pažymima agentūros ataskaitoje.
