Teigiama pingančios naftos įtaka pasaulinei ekonomikai yra ta, jog vartotojai pradėjo leisti mažiau pinigų energetikos resursams, o daugiau kitoms prekėms. Nuo to smarkiai išloš gamintojai ir nedideles pajamas gaunantys žmonės, kurių skiriama dalis energijos ištekliams santykinai yra pati didžiausia.
Dėl atpigusios žaliavos taip pat turėtų džiaugtis stambūs naftos importuotojai, tokie kaip Indija, Kinija, Japonija ir daugelis kitų išsivysčiusių šalių.
Dėl atpigusios žaliavos taip pat turėtų džiaugtis stambūs naftos importuotojai, tokie kaip Indija, Kinija, Japonija.
Pigesnė nafta padės augti jų ūkiui ir apkarpys pagrindinių prekių kainas.
Tačiau didžiausius pasaulio naftos išteklius turinčioje Venesueloje tvyro visiškai kitokios nuotaikos. Šalį niokoja didžiulė infliacija, o kreditoriai baiminasi, kad Karakasas nebus pajėgus laiku išmokėti savo skolų.
Rusijoje, kur 75 proc. eksporto sudaro į užsienį išvežama nafta ir dujos, ir iš jų gaunama daugiau negu pusė biudžeto įplaukų, ekonomikos kritimas ir nacionalinės valiutos silpnėjimas kelia grėsmę žmonių gyvenimo kokybei.
Apskaičiuota, kad naftos bareliui atpigus 1 doleriu, Rusija netenka 2 mlrd. dolerių.
Ekspertai baiminasi, kad naftos kainoms ir toliau išliekant žemomis, Rusijoje dar labiau stiprės antivakarietiška retorika ir karo Ukrainoje kurstymas, nes tokiu būdu gyventojai bus nukreipti nuo realių problemų šalies viduje.
Apskaičiuota, kad naftos bareliui atpigus 1 doleriu, Rusija netenka 2 mlrd. dolerių.
Nuo naftos pigimo labiausiai kenčia ją išgaunančios Artimųjų Rytų ir Afrikos šalys, tokios kaip Alžyras, Libija, Bahreinas, Iranas, Omanas, Irakas, Angola ir Nigerija.
Daugelyje šių šalių bijoma, kad juodojo aukso vertės mažėjimas gali lemti politinius neramumus.
