Lapkričio 9–15 dienomis vidutinė elektros energijos kaina Lietuvoje augo 28 % ir siekė 46,7 EUR / MWh. Vidutinė kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pati.
„Po neigiamų kainų savaitės, pasikeitus orams ir sumažėjus vėjo generacijai kainos šoktelėjo į viršų. Kaina ypač kilo Švedijoje, kur vėjo generacija per kelias dienas sumažėjo kone 90 % t.y. nuo 180 GWh iki 19 GWh per parą. Lankstumo poreikis sistemoje atsispindi ir valandinėse elektros kainose, kai pastebimai valandinių kainų šuoliai rytinio ir piko valandomis norint pilnai patenkinti esamą elektros poreikį“, – sako Liutauras Varanavičius, „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 2 % ir siekė 247 GWh. Elektros gamyba Lietuvoje augo 13 %, o vietos elektrinės užtikrino 38 % šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje per savaitę buvo pagamintos 100 GWh elektros energijos.
Šiluminės elektrinės praėjusią savaitę pagamino 56 % Lietuvoje generuotos elektros energijos. Vėjo jėgainės pagamino 10 %, hidroelektrinės – 17 %, kitos elektrinės –19 % elektros energijos. Gamyba šalies hidroelektrinėse, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš savaitę, mažėjo 9 %, gamyba vėjo jėgainėse smuko 72 %, šiluminėse elektrinėse gamybos apimtys augo 106 %, o kitų elektrinių gamyba augo 4 % stabili.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 64 % mūsų šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importo srautas smuko 9 %. 32 % elektros importo į šalį pateko iš trečiųjų šalių, 29 % – iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, dar 34 % buvo importuota per sieną su Latvija ir 4 % per „LitPol Link“ jungtį su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 23 %. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 94 % Lietuvos eksportuojamos elektros, per Latvijos pjūvį buvo nukreipta 3 % elektros srauto. Eksportas iš Lietuvos per „NordBalt“ jungtį sudarė 3 %.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumas buvo išnaudojamas 41 % pralaidumų Lenkijos kryptimi ir 11 % Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 50 %, o Švedijos kryptimi – 1 %.
