Seimo Energetikos komisija sušaukė posėdį, kuriame su įvairių institucijų atstovais aptarė, kas kelia komunalinių paslaugų kainas.
Seimo energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys naujienų agentūrai BNS dar prieš posėdį paaiškino, kad daugelyje miestų šilumos kaina didėja, o to priežastys nėra aiškios.
Labiausiai per metus – sausį, palyginti su 2017-ųjų sausiu, brango Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) tiekiama šiluma – 16,6 proc., „Kauno energijos“ – 9 proc., rašo BNS.
Tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atstovai tokius vertinimus suskubo neigti.
Mėnesiniai pokyčiai nieko nerodo
VKEKK pirmininkė Inga Žilienė patikina, kad praktiškai visų komunalinių paslaugų kainos pastaruoju metu tik mažėjo, nepaisant didelės infliacijos ir spartaus ekonomikos augimo.
Net ir šilumos – nors pasigirsta kalbų, kad atskiruose miestuose kainos atskirais mėnesiais padidėjo, vertinant visų metų tendenciją, anot I.Žilienės, kainos tik mažėja.
„VKEKK nustato bazinę kainą – kas metus atliekamas kainų perskaičiavimas, taip pat kas mėnesį įmonės skelia šilumos kainas, priklausomai nuo faktinių kuro sąnaudų ir iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirktos kainos“, – aiškino I.Žilienė.
Atitinkamai, pastaruoju metu VKEKK tik mažino mažino atskirų rajonų šilumos kainas: Skuode nustatyta 24 proc. mažesnė šilumos kaina, Alytuje – 26 proc., Akmenėje – 9 proc., Pakruojyje ir Šilutėje – 8 proc., kainos mažėjo ir Ukmergėje, Birštone.
I.Žilienė paaiškino, kad negalima žvelgti į kainų pokyčius per vieną mėnesį – šilumos kainos sezono metu visuomet išauga, kadangi jas lemia rinkoje atsirandanti didesnė paklausa. Šilumos kainas lemia dujų ir biokuro kainos, kurios paprastai žiemą būna didesnės, taip pat naudojama biokuro dalis, kiek yra nepriklausomų gamintojų ir kokia konkurencija tarp jų.
Pavyzdžiui, jei biokuras vasarą kainuoja apie 120 eurų už toną naftos ekvivalento, žiemą ši kaina išauga iki 200 eurų.
„Mėnesinis gruodžio mėnesio augimas, lyginant su lapkričio mėnesio kainomis – taip nevertėtų lyginti. Reikia imti viso metų laikotarpio vidutinę kainą. Ir šį šildymo sezoną vartotojai mokės mažiau nei prieš tai buvusį“, – sako komisijos pirmininkė.
Anot I.Žilienės, tai, kad atskirame mieste vieną mėnesį šilumos kainos padidėjo ar sumažėjo, neatspindi šalies tendencijų. Ji pažymi, kad Lietuvoje kainos išlieka mažesnės lyginant su kaimyninėmis šalimis.
Vilniuje šiluma brangesnė dėl nelikusios nuolaidos
Vilniečiai šiemet moka didesnes šildymo kainas dėl to, kad jiems nebetaikoma nuolaida – kol šilumos ūkį valdė „Vilniaus energija“, jai buvo iškelta prievolė grąžinti 24 mln. eurų. Teisme buvo pripažinta, kad tiek nepagrįstų sąnaudų bendrovė anksčiau buvo surinkusi iš vartotojų.
Dėl to 2016 metų gruodį sostinėje šilumos kaina buvo sumažinta daugiau nei ketvirtadaliu. Dabar Vilniaus šilumos ūkis grįžo savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklai.
„Vilniaus šilumos tinklai tų nepagrįstų sąnaudų neturėjo, todėl bendrovė neturi nieko grąžinti. Tačiau klausimas nėra uždarytas, Vilniaus savivaldybė turi teisminius procesus“, – sakė VKEKK pirmininkė.
Tad vilniečių permokėti pinigai dar gali būti jiems grąžinti, jei tik tą patvirtins tarptautiniai arbitražai – anot I.Žilienės, teismai gali užtrukti ir 2-3 metus.
Šalyje vidutinė šilumos kaina sukasi apie 5 centus už kilovatvalandę, tačiau atskirose savivaldybėse kaina svyruoja kartais. Gruodį Biržuose ir Skuode šilumos kainos siekė daugiau nei 8 centus už kilovatvalandę, kai Utenoje šiluma kainavo apie 4 centus. Sausį šilumos kainos skirtinguose rajonuose svyruoja tarp 2 ir 8 centų už kilovatvalandę.
Lietuvos nepriklausomų šilumos gamintojų asociacija skelbė, kad „Kauno energija“ nepagrįstai didina šildymo kainas, todėl kauniečiai už šildymą sausį mokės 20 proc., arba beveik 2 mln. eurų brangiau nei Vilniaus gyventojai.
Neturi, kas skaičiuotų kainas
VKEKK pirmininkė Seimo nariams pažymėjo – komisija neturi pakankamai pajėgumų susitelkti į savivaldybes, kuriose šildymo kaina yra didžiausia, todėl siūlytų peržiūrėti kainų nustatymo metodiką. Šilumos kainas visoms savivaldybėms nustatinėja vos 8 darbuotojai.
„Turėjome diskusijų komisijoje – ar nereikėtų VKEKK pereiti prie efektyvesnio reguliavimo koncentruojantis į aukštų kainų zonų savivaldybes. Ten, kur kaina vidutinė ar žemesnė, galima nustatyti žemesnį reguliavimą, paliekant iniciatyvas efektyvinti veiklą, palikti dalį sutaupymų“, – aiškino I.Žilienė.
Ji aiškina, kad skyriaus darbuotojai užversti teismo posėdžiais, metodikomis, tuo tarpu, naujų darbuotojų susirasti netgi nepavyksta.
„Matote, kiek yra savivaldybių – mes Šilumos skyriuje turime 8 žmones (…) Jei norime efektyvinti viešąjį administravimą, turime galvoti ir apie reguliavimo keitimą. Išeina pagrindiniai darbuotojai, o į konkursus, deja, ateina po vieną žmogų, kurie ką tik po universiteto baigimo. Bus diena, kai neturėsime, kas skaičiuos šilumos kainų. Čia negąsdinu, sakau kokią realią situaciją turime šiandien“, – sako I.Žilienė ir pažymi, kad vieną darbuotoja užtrunka apmokyti metus.
V.Stasiūnas: sąskaitas lemia suvartojimas, kuris skiriasi dešimtimis kartų
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas ragino sparčiau renovuoti gyvenamųjų namų šilumos ir karšto vandens punktus, kadangi būtent tai lemia, kad gyventojų sąskaitos už šildymą senuose namuose yra didelės.
„Šilumos kilovatvalandės kaina iš tiesų metai į metus mažėja. Kaip ir prognozuota, šio šildymo sezonu kaina bus dar mažesnė, ir priežastis yra ta, kad 2016 m. sektorius baigė kūrendamas apie 65 proc. biokuro, kurio kaina yra tris kartus mažesnė nei dujų kaina prie degiklio“, – teigė V.Stasiūnas.
Jis atkreipė dėmesį į biokuro kainos svyravimus metų laikotarpiu ir tikino, kad šilumos įmonėms turėtų būti sudaryta galimybė biokuru apsirūpinti ir ne einamuoju laikotarpiu o tuomet, kai biokuras pigesnis.
Taip pat jis aiškino, kad šilumos kaina yra nelygi gaunamai sąskaitą – ją labiausiai lemia suvartojimas.
„Lietuvoje iki šiol nėra institucijos, kuri kontroliuotų ir būtų įpareigota atsiskaityti už šilumos suvartojimo kiekį daugiabučiuose. O šilumos suvartojimas labai skiriasi. Jei elektros kainos ir mokėjimai daugiabučiuose praktiškai nesiskiria ir butas suvartoja apie 100-150 kilovatvalandžių, tai šilumos suvartojimas skiriasi apie 10 kartų“, – pažymi V.Stasiūnas.
Jis vardija, kad naujuose namuose gyventojai išsisuka su 25 eurų siekiančiomis šilumos sąskaitomis, kadangi namai suvartoja apie 150 MWh šilumos, tuo tarpu senuose namuose šis rodiklis būna ir didesnis nei 2000. Atitinkamai ir buto mokama kaina už šildymą pasiekia virš 100 eurų. Standartinės sovietinės statybos pastatuose šildymo kaina svyruoja apie 60 eurų.
„Yra didžiuliai rezervai gerinti pastatų būklę – ypač, karšto vandens sistemos modernizavimo. Tai suteiktų galimybes gauti aukštos kokybės šildymą ir sumažinti šilumos suvartojimą. Po to jau galėtų vykti ir pilna modernizacija, kuri yra daug brangesnė ir per daug daugiau metų atsiperkanti, lyginant su tokiu projektu“, – sako V.Stasiūnas.
Jis skaičiuoja, kad yra 10500 namų, kurie iki šiol neapšiltinti ir pastatyti 1970-1980 m. O 3000 namų yra labai prastos būklės ir sąskaitos juose itin didelės.
