Jos vadovas Claudio Descalzi pareiškė, jog „Nord Stream 2“ projektas naudingas šiaurinėms Europos Sąjungos valstybėms, tačiau Italijai – žalingas.
„Tai – vamzdynas į Šiaurės Europą. „Nord Stream 2“ efektas – aišku, kad atsiras stiprus dujų skirstymo centras šiaurėje, brangesnės dujos bus pietuose“, – Italijos žiniasklaidai pareiškė „Eni“ vadovas.
Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ planuoja „Nord Stream 2“ pradėti tiesti 2018 metų balandį. Pernai rugsėjį „Gazprom“ su penkiomis Europos bendrovėmis (Vokietijos „Basf“ ir E.ON, Prancūzijos „Engie“, Austrijos OMV, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos „Shell“) pasirašė susitarimą dėl bendros įmonės, kuri įgyvendintų Baltijos jūrą kertančio 10 mlrd. eurų vertės dujotiekio „Nord Stream“ plėtros projektą.
Numatoma iki 2019 metų pabaigos nutiesti dvi papildomas „Nord Stream“ gijas, kurios vamzdyno metinį pralaidumą padidintų dukart iki 110 mlrd. kubų.
Planuojamas „Nord Stream 2“ dujotiekio paleidimas sutampa su numatyta Rusijos dujų tranzito per Ukrainą sutarties galiojimo baigtimi.
„Nord Stream 2“ projektui priešinasi ES narės Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą ir Lenkiją, o Europos Komisija mano, jog projektas nesuderinamas su ES energetinio saugumo strategija, jo įgyvendinimas padidins Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų.
