Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė praėjusią savaitę sakė, kad tikisi įtikinti Estijos ir Latvijos vyriausybes susitarti greičiau pasitraukti iš Rusijos elektros tinklų (vadinamojo Maskvos kontroliuojamo BRELL žiedo, kurį sudaro Lietuva, Latvija, Estija, Baltarusija ir Rusija – 15min).
Estijos premjerės Kajos Kallas teigimu, Estijai svarbu, kad elektros sistemų sinchronizavimas su kontinentine Europa vyktų bendradarbiaujant su Latvija ir Lietuva, kad rizikos būtų minimalios.
Anot jos, galutinis grafikas dar nėra aiškus, tačiau sistemos administratoriai, tarp jų ir „Elering“, dar kartą peržiūrės paspartėjusio proceso rizikas ir galimybes jas sušvelninti.
Naujasis Estijos elektros tinklų operatorės „Elering“ vadovas Kalle Kilkas teigia, kad Estija vidaus elektros tinklų rekonstrukciją baigs 2025 m. pradžioje.
Taigi geriausiu atveju Estija būtų pasirengusi paankstinti atsijungimą nuo Rusijos tinklų vieneriais metais.
Tuo tarpu Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos yra pasiruošusios jau 2024 metais saugiai atsijungti nuo Rusijos valdomos sistemos ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais, rašoma „Litgrid“ po šios publikacijos pasirodymo atsiųstame komentare.
Anot jų, tai parodė Baltijos šalių elektros perdavimo sistemos operatorių ir Lenkijos energetikos instituto Gdansko skyriaus atliktos studijos.
Apie Estijos pasirengimą sinchronizacijai leidinys „Postimees“ kalbasi su „Elering“ vadovu Kalle Kilku.
– Koks dabar yra trijų Baltijos šalių bendradarbiavimas elektros tinklų tema?
– Kasdieniame valdyme – kokios linijos veikia, kiek yra perdavimo pajėgumų – šalių bendradarbiavimas yra glaudus, tačiau strateginių tikslų supratimas skiriasi. Pavyzdžiui, apie tai, kaip greitai norime sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa.
