Balandžio 17–23 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, išaugo 56 procentais nuo 42 Eur / MWh iki 66 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje didmeninė elektros kaina siekė 65 Eur / MWh.
„Šeštadienį sėkmingai atlikome sistemos izoliuoto darbo bandymą. Dėl didelės saulės generacijos ir apribotų elektros prekybos pajėgumų vidurdienį susiformavo nulinė kaina, tačiau bendrai dėl bandymo reikšmingų kainų pokyčių nefiksavome, didmeninė elektros kaina Lietuvoje tą dieną buvo labai artima Latvijos bei Estijos kainoms. Bandymo metu veikė beveik visos Lietuvos šiluminės elektrinės, todėl palyginti su savaite prieš tai, šiluminių elektrinių gamyba augo beveik dvigubai.
Kitas reikšmingas įvykis – balandžio 20 dieną pasiektas naujas valandinis saulės generacijos rekordas – 380 MW. Artėjant vasarai ir prijungiant vis daugiau naujų saulės elektrinių, šie rekordai neabejotinai bus fiksuojami ir toliau“, – sako „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liutauras Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę išliko toks pats kaip ir ankstesnę savaitę – 194 GWh. Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 42 procentus šalies elektros energijos suvartojimo*. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros energijos – 16 procentų daugiau nei ankstesnę savaitę, kai gamyba siekė 70 GWh.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino vėjo jėgainės, tačiau jų generacija mažėjo 19 procentų nuo 36 GWh iki 29 GWh. Šiluminės elektrinės gamino 21 GWh – 71 procentu daugiau nei savaitę prieš tai, kai jų generacija siekė 12 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 44 procentais nuo 14 GWh iki 20 GWh. Saulės jėgainės per savaitę pagamino 31 procentu daugiau, jų gamyba išaugo nuo 7 GWh iki 9 GWh. Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 36 procentus Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 24 procentus, šiluminės elektrinės – 26 procentus, saulės elektrinės – 11 procentų, o kitos elektrinės – 4 procentus.
Pagal importo / eksporto (saldo) santykį, 60 procentų šalies elektros energijos poreikio* buvo importuoti. Palyginti su ankstesne savaite, bendras importas mažėjo 7 procentais, nuo 186 GWh iki 173 GWh. Diferencijuojant šalies importą, 38 procentai elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 60 procentai iš Latvijos, o likę 2 procentai buvo importuotas per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos sumažėjo 13 procentų nuo 58 GWh iki 50 GWh. 98 procentai eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o likę 2 procentai į Skandinaviją per „NordBalt“ jungtį.
Elektros srautui „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 90 procentų Lenkijos kryptimi ir 5 procentus Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 1 procentas Švedijos kryptimi ir 59 procentai Lietuvos kryptimi.
