„Kai kurie iš jūsų sako, kad turime nutraukti „Nord Stream“. Dar kartą: tai – už mūsų kompetencijos ribų“, – kalbėdamas Europos Parlamente po diskusijos dėl A.Navalno incidento pažymėjo J.Borrellis.
"(Europos) Komisija niekada nėra išreiškusi didelio entuziazmo dėl šio vamzdyno“, – pridūrė jis.
J.Borrellio žodžiais, EK vertinimų išvados rodė, kad „Nord Stream 2“ projektas nėra prioritetinis ES.
„Šį sprendimą priėmė valstybės narės. Valstybės narės norėjo sukurti šią infrastruktūrą. EK dėl to reiškė skeptišką nuomonę. Mes niekada nebuvome aiškūs šio vamzdyno šalininkai“, – sakė J.Borrellis.
Agentūra „Bloomberg“, remdamasi vienos iš dviejų Vokietijos valdančiosios koalicijos partijų – Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos – atstovu, praėjusią savaitę skelbė, jog Vokietijos kanclerė Angela Merkel laikosi nuomonės, kad bet koks atsakas Maskvai dėl A.Navalno apnuodijimu Rusijoje, turi būti suderintas su partneriais Europoje – jis negali būti vien tik Vokietijos. „Bloomberg“ tvirtino, kad A.Merkel kol kas nepriėmė sprendimo, ar veiksmai, kurių bus imtasi dėl šio incidento, turės įtakos ir projekto „Nord Stream 2“ užbaigimui.
Baltijos jūros dugnu tiesiamas „Nord Stream 2“, ties 94 proc. jo įgyvendinimo įstrigęs 10 mlrd. eurų vertės projektas, turėtų padvigubinti Vokietijai, Europos didžiausiai ekonomikai, pristatomų rusiškų dujų apimtį.
Šis projektas jau seniai atsidūrė Jungtinių Valstijų, kritikuojančių Europos šalis dėl jų priklausomybės nuo Rusijos tiekiamos energijos, taikiklyje.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra pasirašęs teisės aktų, numatančių bausmes prie projekto dirbantiems rangovams, o tai reiškia, kad Vokietijos kompanijoms gresia sankcijos net už nedideles investicijas.
Kritikos dujotiekiui skamba ir pačioje Europos Sąjungoje.
Lenkija ir kitos buvusios Rytų bloko valstybės nerimauja, kad ES gali tapti pernelyg priklausoma nuo Maskvos. Tuo metu Bendrijai nepriklausanti Ukraina baiminasi, jog naujasis dujotiekis išstums ją iš dujų tiekimo verslo ir leis Rusijai didinti spaudimą savo kaimynei.
