Anot aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovo, energetikos eksperto Jaroslavo Neverovičiaus, sudarant ilgalaikę SGD terminalo išlaikymo strategiją buvo remtasi prielaida, kad aplinkybės nesikeis ir „Achema“ toliau vartos dujas tokia pat apimtimi, kaip ir dabar. Tačiau jei aplinkybės pasikeistų, anot jo, „Achemos“ dabar padengiamus terminalo veiklos kaštus tektų mokėti kitiems vartotojams.
„Pagrindinis klausimas, kuris galbūt nepakankamai buvo išdiskutuotas, yra pagrindinio dujų vartotojo Lietuvoje „Achemos“ klausimas“, – Žinių radijui antradienį sakė J.Neverovičius.
Anot jo, terminalo operatorei „Klaipėdos naftai“ iš Šiaurės investicijų banko (NIB) pasiskolinus 134 mln. eurų ir perskirstant išlaikymo kaštus yra daroma prielaida, kad mikro ir makroekonominės sąlygos įmonėms iki 2044-ųjų bus pakankamai geros.
„Bet kas jeigu ta strategija ir aplinkybės pasikeistų? Tada 50 proc. visų tų kaštų, juos tektų ant pečių prisiimti visiems vartotojams, nes nebeliktų tų dujų, kurios atplaukia į Lietuvą suvartojimui ir to, kas jas apmoka“, – sakė J.Neverovičius.
„Į tuos klausimus reikia atsakyti. Ar tas modelis yra tvarus, ar jis yra teisingas, ar yra galbūt geresnės alternatyvos“, – pridūrė jis.
Prezidento patarėjas pabrėžia, kad dujų vartojimas Lietuvoje mažėja, o Latvija ir Estija nemoka Lietuvai už terminalo išlaikymą.
„Nes, pavyzdžiui, matome mažėjantį dujų vartojimą, matome, kad nei Latvija, nei Estija neprisideda prie investicinių kaštų to terminalo, neturime to tokio regioninio požiūrio, neturime ilgalaikio tiekimo sutarties, o vis daugiau dujų veža Rusijos įmonės (Rusijos „Novatek“ dujas importuoja „Achema“ – BNS)“, – sakė J.Neverovičius.
Tuo metu „Klaipėdos naftos“ Klaipėdos SGD tarnybos direktorius Arūnas Molis neigia, kad dujų vartojimas Lietuvoje mažėja. Anot jo, šis rodiklis šiemet netgi augo.
„Manome, kad jau netolimoje ateityje dujos atliks svarbų vaidmenį balansuojant atsinaujinančius energijos išteklius. Be to, SGD vartojimo galimybės paskutiniais metais reikšmingai plečiasi, ypač daug potencialo matome sunkiajame antžeminiame bei jūriniame transporte – kai kuriais atvejais pakeisti taršesnį dyzelinį kurą netgi nėra kitų alternatyvų“, – BNS komentavo A.Molis.
Pasak jo, dujų suvartojimas auga ir Centrinėje Europoje.
„Dujoms keičiant anglį, esamos dujų importo infrastruktūros netgi neužteks, kad būtų visiškai užtikrinti regiono poreikiai ir energetinis saugumas“, – sakė A.Molis.
Prezidento patarėjas jau anksčiau yra sakęs, kad Klaipėdos SGD terminalas ilgalaikėje perspektyvoje neturėtų būti naudojamas dujų importui iš Rusijos. Jo teigimu, esant palankioms SGD kainoms energetikos grupė „Ignitis“ bei kitos dujų importuotojos turėtų ieškoti galimybių pasirašyti naujas ilgalaikes dujų tiekimo sutartis.
Pasak J.Neverovičiaus, iki 2024 metų pabaigos išperkant SGD laivą-saugyklą reikia „padaryti normalų konkursą“, nebūtinai išperkant laivą „Independence“, o galbūt įsigyjant rinkoje kitą laivą.
A.Molis pabrėžia, kad klausimai dėl konkretaus SGD laivo įsigijimo lieka atviri diskusijoms ir yra vieni svarbiausių „Klaipėdos naftos“ darbotvarkėje.
Seimui suteikus garantiją, „Klaipėdos nafta“ iš Šiaurės investicijų banko jau 2020 metais ketina skolintis iki 138,4 mln. eurų, kad 2024 metais galėtų įsigyti „Independence“ arba kitą tokį laivą. Tam kitąmet ruošiamasi skelbti konkursą, o su Europos Komisija bus derinama valstybės pagalba.
Pirmoji, 134 mln. eurų 25 metų trukmės NIB paskola nuo sausio 1-osios sumažins Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo kaštus, o vartotojams gerokai atpigins dujas.
Skelbta, kad SGD terminalo mokestis visiems šalies dujų vartotojams nuo sausio mažės apie 40 proc., arba apie 27 mln. eurų – nuo maždaug 62 mln. iki 36 mln. eurų. „Achema“, šiemet importuojanti maždaug pusę per SGD terminalą įvežamų dujų, už jo išlaikymą iki šiol mokėjo apie 20 mln. eurų per metus.
10 proc. „Klaipėdos naftos“ akcijų turinčios „Achemos grupės“ valdoma „Achema“ teismams skundžia beveik visus su SGD terminalo išlaikymu susijusius sprendimus. Grupės pagrindinė akcininkė Lyda Lubienė šių metų liepą aiškino, jog didžiausia įmonės akcininkė Energetikos ministerija grasina didinti terminalo mokestį, o tai „Achemai“ gresia bankrotu.
„Ar mums sumažinus SGD terminalo mokestį 5 ar 4 mln. eurų, mes iš kitos pusės negausime dar didesnio mokesčio. Vienaip ar kitaip, suprantate, tai yra kelias į pilną koncerno „Achemos grupė“ bankrotą ir akcinės bendrovės „Achema“ pirmoje eilėje“, – tuomet teigė L.Lubienė.
