„Dėl įtampų rinkoje galbūt svarstytinas tas pratęsimas to galutinio laikotarpio, termino, iki kada žmonės turi pasirinkti nepriklausomą tiekėją. Gal galima atidėti šiek tiek terminą ir nereikalauti iš žmonių pasirinkti jau dabar, iki metų pabaigos to tiekėjo, gal suteikti vienerius metus tam, gal pusę metų“, – antradienį Žinių radijui sakė J.Neverovičius.
Jo teigimu, įstatymu būtų galima neleisti energetikos sektoriuje drastiškai kelti kainų.
„Svarstytini įstatymų pakeitimai, kurie pareikalautų iš didžiųjų rinkos žaidėjų, kad tos kainos drastiškai nesikeistų, kad jie (įmonės – BNS) valdytų savo rizikas sutartimis. (...) Įstatyme įvesti tiesiog tokį reikalavimą, kad 30 ar 40 proc. pasikeitimai (didėtų kainos vartotojams – BNS) būtų įmanomi, bet ne daugiau“, – teigė prezidento patarėjas.
J.Neverovičius sako, kad energetikos įmonės turi išnaudoti visas galimybes stabilizuoti kainas.
„Jie turi visą štabą analitikų, profesionalių vadovų, kurie turi pasinaudoti visomis priemonėmis ir išnaudoti visas galimybes kainas stabilizuoti“, – aiškino prezidento patarėjas.
Anot jo, skurdo riziką patiria beveik 21 proc. gyventojų, o kompensacijas už šildymą gauna tik apie 3,5 proc., arba 95 tūkst. žmonių.
„Akivaizdžiai, kad yra paramos prieinamumo kažkokia problema. Reikėtų čia dirbti, kad žmonėms būtų geriau paaiškinta, kad būtų informuoti, kokiu būdu kreiptis dėl kompensacijų, reikia mažinti biurokratinę naštą ir gal didinti kompensacijų prieinamumą ir dydį kompensacijos taip pat“, – teigė prezidento patarėjas.
Jis pabrėžė, kad savivalda galbūt piktnaudžiauja ir tinkamai neinformuoja žmonių apie kompensacijų už šildymą gavimo sąlygas.
„Yra tiesiog informacijos neturėjimas, (...) nebūtinai ambicingas ir proaktyvus gyventojų informavimas. Tie pinigai, kurie neišnaudojami kompensacijų mokėjimui, naudojami kitiems tikslams“, – kalbėjo J.Neverovičius.
