„Paklausos augimas nevyksta taip, kaip buvo planuota prieš kelis metus. Elektrolizės projektai nusikelia per visą Europą, tame tarpe ir Lietuvoje, ir matome, kad tos paklausos nebus taip greitai, kaip planuota. (...) Tai reiškia, kad projektui paklausos užsitikrinimas yra kritinis, nes reikia turėti garantuotą elektros supirkimo kontraktą prieš darant galutinį investicinį sprendimą“, – „Verslo žinių“ tinklalaidėje penktadienį kalbėjo Jonas Rimavičius.
„Jeigu to kontrakto neturi, negali gauti finansavimo iš banko. Ir atitinkamai visa grandinėlė: kadangi paklausa vėluoja, nėra užtikrintų kontraktų, projekto finansavimo nėra, natūralu, galimai jis gali vėluoti. (...) Mūsų užduotis šioje stadijoje yra pasakyti, iškelti riziką – taip, iš šiandienos perspektyvos projektas gali vėluoti“, – kalbėjo „Ignitis grupės“ finansų vadovas.
Jo teigimu, nežinomybę dėl paklausos lemia stringantys žaliojo vandenilio gamybos projektai, tarp jų – ir „Achemos grupės“, kurio įmonė kol kas atsisakė.
„Tada reikia galvoti, iš kur ateis ta paklausa. Galbūt ji ateis iš tų pačių vandenilio projektų, tik vėliau, arba galbūt reikės palaukti iki jungties su Vokietija“, – sakė J.Rimavičius.
Pasak „Ignitis grupės“ finansų vadovo, kki 2030-ųjų planuojama pastatyti sausumos jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos – prekybai skirta „Harmony Link“ yra įskaičiuota į vadinamąsias bazines prognozes, kurios nesuteikia papildomos paklausos.
„Jeigu norime 2027 metais padaryti galutinį investicinį sprendimą, tai tame taške turime turėti ir elektros supirkimo kontraktus, ir kontraktus su turbinų gamintojais ir visą pilną paveikslą, kuomet sakome „gerai, business case'as važiuoja, spaudžiam mygtuką“ ir tada jau darome tas didžiąsias investicijas. Jeigu viso to nėra, mes atitinkamai to nedarome ir laukiame toliau“, – aiškino J.Rimavičius.
Šią savaitę paskelbtame 2024-ųjų metiniame pranešime „Ignitis grupė“ pripažino, jog vystant pirmąjį vėjo parką Baltijos jūroje gali kilti finansavimo sunkumų, todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti.
Pasak grupės, Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės (žaliojo vandenilio) projektų vystymui sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis.
Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sakė, kad projektas turėjo pakankamai daug rizikų, be to, anot jo, panašūs projektai, tik sumokėjus vystymo mokestį, atšaukiami ir kitose šalyse.
Kaip anksčiau skelbė BNS, be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.
Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei. Iki šiol planuota, kad pirmasis Lietuvos jūrinis vėjo parkas pradės veikti apie 2030 metus.
