Rusija aktyviai siekia eksportuoti savo branduolinę technologiją ir tam pasitelkia diplomatiją, bendradarbiavimą karinėje srityje bei kitokią taktiką.
Tuo tarpu Japonijos įmonėms užsienio užsakymai yra itin svarbūs – šalyje nauji atominiai reaktoriai vargu ar bus statomi, todėl jos stengiasi plėsti verslą užsienio rinkose.
Balandžio pradžioje Suomijos energetikos įmonė „Fennovoima“ pranešė planuojanti pradėti tiesiogines derybas su „Rosatom“ dėl vidutinio dydžio atominio reaktoriaus statybos. Į šį užsakymą taip pat pretendavo Japonijos „Toshiba“ JAV padalinys „Westinghouse Electric“ ir Prancūzijos „Areva“.
Panašu, kad „Fennovoima“ Prancūzijos „Areva“ pasiūlymus atmetė, todėl „Toshiba“ dėl šio užsakymo teks tiesiogiai konkuruoti su „Rosatom“.
Rusijos įmonė gamina suslėgtojo vandens reaktorius, kurie pastaraisiais metais pasaulyje buvo populiariausi. Tokius reaktorius gamina ir „Westinghouse Electric“ bei „Mitsubishi Heavy Industries“.
Grafito reaktoriai – tokie, kokie buvo įrengti liūdnai pagarsėjusioje Černobylio atominėje elektrinėje – nebegaminami.
„Rosatom“ taip pat turi naujas saugumo technologijas, kurių Japonijos įmonės praktikoje naudoti dar nepradėjo. Pavyzdžiui, įmonė pradėjo statyti naujos rūšies reaktorių, kurį saugo apsauginis gaubtas su dvigubomis sienelėmis.
Taip pat kalbama, kad „Rosatom“ reaktoriai yra pigesni nei Japonijos produktai, rašo dienraštis. „Rosatom“ planuoja iki 2030 metų gauti užsakymų maždaug 30 reaktorių statybai.
Japonijos gamintojai prašo vyriausybės paramos, nes privačioms įmonėms yra sunku varžytis su Rusijos komanda.
2009 metais „Rosatom“ laimėjo užsakymą dėl atominio reaktoriaus statybos Vietname. Dėl šios sutarties varžėsi ir Japonija, kuri, kol nebuvo paskelbti konkurso rezultatai, buvo laikyta realiausia laimėtoja.
Kalbama, kad Rusija šį užsakymą pelnė pasiūliusi mainais už sutartį eksportuoti į Vietnamą povandeninį laivą, rašo „Yomiuri Shimbun“.
Nors Japonija pelnė Vietname kitą su branduolinėmis technologijomis susijusią sutartį, Rusijos laimėjimas ankstesniame konkurse aiškiai parodė šalies diplomatinę jėgą, rašo leidinys.
Lietuvai paskelbus apie planus statyti šalyje naują atominę elektrinę Rusijos valstybinės atominės energijos korporacijos „Rosatom“ atstovai buvo kreipęsi į Lietuvos vyriausybės atstovus, rašo „Yomiuri Shimbun“, kurio teigimu, tai, kaip manoma, buvo bandymas pavogti sutartį iš Japonijos.
Tačiau Lietuvos vyriausybė jau buvo suteikusi išimtines teises derėtis dėl naujos atominės elektrinės statybos Japonijos korporacijai „Hitachi“.
„Westinghouse Electric“ bando laimėti sutartį Pietų Afrikoje. Tačiau kovo mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitiko su Pietų Afrikos vadovu Jacobu Zuma ir manoma, kad jie, be kita ko, kalbėjo ir apie bendradarbiavimą atominės energetikos srityje.
Japonijos gamintojai prašo vyriausybės paramos, nes privačioms įmonėms yra sunku varžytis su Rusijos komanda.
