„Su šiuo žingsniu įvyko du dalykai. Pirmasis – tai pripažinta, kad nesėkmingai „Gazprom“ bandė įrodyti, jog Lietuva neturi teisės pasirinkti tokio griežčiausio atskyrimo modelio mūsų dujų sektoriuje, ir jie tą pripažino.
Kitas aspektas, kuris šiuo momentu man atrodo dar svarbesnis, nes pirmas yra tiesiog pasitenkinimas tuo, kad mes teisūs, – daug svarbesnis ateičiai ir parodo mūsų kaimynams latviams, kad reikia daryti tą patį, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atsirastų laisva dujų rinka“, – BNS sakė jis.
Pasak J.Neverovičiaus, šiuo metu Latvija, deja, yra silpniausia grandis, nes jos dujų sektoriuje reforma nevyksta.
„Nėra kažkokių labai aiškių indikacijų, kada ta reforma turėtų įvykti. Yra tik įsipareigojimas prieš Europos Sąjungą įvykdyti atskyrimą iki 2017 metų balandžio 1 dienos. Tai reiškia, kad Latvijos Vyriausybė turėtų pasiūlyti atskyrimo modelį, parlamentas – priimti įstatymus ir leisti akcininkams, tarp jų „Gazprom“, pasirinkti būdą, kaip išeiti iš tam tikrų veiklų.
Tikiuosi, kad Lietuvos pavyzdys padrąsins Latviją, nes ir „Gazprom“ dabar pripažino, kad valstybė turi teisę vykdyti reformas pagal europinę teisę. Latvijos Vyriausybei tai turėtų būti įrodymas, kad ji turėtų išnaudoti visas galimybes kovoti dėl naudos vartotojams, bet ne monopolistui“, – BNS teigė J.Neverovičius.
Jo teigimu, Lietuva dar turės pakovoti, kad atgautų iš „Gazprom“ 1,5 mlrd. eurų – dėl tokios kompensacijos už per brangiai pirktas dujas 2004-2012 metais Lietuva kovoja Stokholmo arbitraže.
Tai yra ginčas, kurio objektas yra permoka, ji jau įvykusi ir kurios pagrindas yra tai, kad pats „Gazprom“ buvo įsipareigojęs tiekti dujas konkurencinga kaina, net geriau nei konkurencinga kaina, kas, aišku, neįvyko, – J.Neverovičius.
„Tai yra ginčas, kurio objektas yra permoka, ji jau įvykusi ir kurios pagrindas yra tai, kad pats „Gazprom“ buvo įsipareigojęs tiekti dujas konkurencinga kaina, net geriau nei konkurencinga kaina, kas, aišku, neįvyko. Toliau Vyriausybė turės kovoti, kad tą permoką atgautų“, – BNS sakė J.Neverovičius.
Lietuvai pernai rudenį baigus pertvarkyti dujų sektorių pagal ES trečiojo energetiko paketo reikalavimus ir „Gazprom“ galutinai pasitraukus iš Lietuvos dujų verslo, koncernas iš UNCITRAL arbitražo prie JTO atsiėmė ieškinį prieš Lietuvą dėl šio paketo įgyvendinimo.
Bylą prieš Lietuvą „Gazprom“ inicijavo 2012 metais, teigdamas, kad Lietuva pažeidė sutartį dėl investicijų skatinimo, atskirdama „Lietuvos dujų“ veiklas pagal ES reikalavimus.
