„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Jaroslavas Neverovičius: „NordBalt“ jungtis atpigins elektrą Lietuvos vartotojams

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius teigia, kad Baltijos jūra nutiesus elektros jungtį tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“, elektros kaina Lietuvoje turėtų mažėti, tačiau kurį laiką ji dar neatpigs iki Skandinavijos lygio.
NordBalt tiesimo darbai
NordBalt tiesimo darbai

„Jeigu žiūrėtume tiesiogiai, šiuo atveju (elektros – BNS) kainų skirtumas yra net iki 20 proc. tarp Lietuvos ir Švedijos rinkų. Aišku, laikui bėgant suveiks dviejų sujungtų rinkų principas, kai kainos turės išsilyginti, tai tas skirtumas mažės. Greičiausiai iškart po sujungimo kainų skirtumas sumažės, bet išliekant struktūriniams skirtumams, kai Lietuvoje neturime daug konkurencingos elektros gamybos, be abejo, galima prognozuoti, kad Švedijoje kurį laiką bus pigesnė elektra“, – antradienį „NordBalt“ statybų pradžios ceremonijoje Klaipėdoje sakė J.Neverovičius.

Anot jo, jungtis leis Lietuvai dalyvauti bendroje elektros rinkoje, kur elektra prekiaujama laisvai, remiantis geriausios kainos principu.

Greičiausiai iškart po sujungimo kainų skirtumas sumažės, bet išliekant struktūriniams skirtumams, kai Lietuvoje neturime daug konkurencingos elektros gamybos, be abejo, galima prognozuoti, kad Švedijoje kurį laiką bus pigesnė elektra, – antradienį „NordBalt“ statybų pradžios ceremonijoje Klaipėdoje sakė J.Neverovičius.

„Pagal dabartinę situaciją, prekyba būtų iš Skandinavijos į Lietuvą dėl to, kad pas mus vis dėlto yra brangiau, tačiau jungtis bus infrastruktūrinė su laisva prieiga visiems rinkos dalyviams, todėl visų pirma bus žiūrima į kainų skirtumą. Esu įsitikinęs, kad bus tokių momentų, kai elektra bus brangesnė Skandinavijoje ir tada ji, aišku, tekės link Švedijos“, – kalbėjo energetikos ministras.

Jo teigimu, teoriškai esant kainų skirtumui jungties pralaidumas, kuris siekia 700 megavatų (MW) gali būti išnaudojamas pilnai. Pasak ministro, šiuo metu Lietuvoje piko metu elektros suvartojimas siekia apie 2 tūkst. MW, o ateityje vystantis šalies ekonomikai šis skaičius turėtų dar labiau išaugti.

Antradienį Kuršių mariose paminėta simbolinė pirmosios elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos „NordBalt“ statybų pradžia. Renginio metu į Kuršių marias nuleista simbolinė kapsulė su laišku ateities kartoms.

Projekto užsakovė „Litgrid“ antradienį pranešė, kad specialus laivas Baltijos jūros dugne jau paklojo apie trečdalį – 130 kilometrų – aukštos įtampos nuolatinės srovės kabelio, kurio bendras ilgis – 450 kilometrų.

Specialus laivas „Topaz Installer“ jau įpusėjo darbus, tiesdamas trečiąją 50 kilometrų ilgio kabelio atkarpą. Birželio pabaigoje bus pradėti ir kabelio įgilinimo darbai, kurių metu povandeninis robotas leis aukšto slėgio vandens srovę po kabeliu, gulinčio ant jūros dugno, ir šis pamažu smigs gilyn.

Birželio 14-15 dienomis, smarkiai pablogėjus oro sąlygoms Baltijos jūroje, kabelį klojantis laivas, kuris dėl krovinio svorio yra mažiau manevringas, pirmą sykį prisišvartavo Klaipėdos uoste.

Nuo kabelio klojimo trasos laivas buvo priverstas nukrypti ir gegužės pabaigoje, kai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje pasirodę Rusijos kariniai laivai įsakė „Topaz Installer“ pasitraukti apie 20 jūrmylių į šoną, dėl ko buvo padaryta septynių valandų pertrauka, rašoma pranešime.

Švedijoje jau klojamas 40 kilometrų, o Lietuvoje – 13 kilometrų ilgio požeminis aukštos įtampos kabelis.

Kabelį už 932 mln. litų (270 mln. eurų) pagamino ir montuoja Švedijos ABB, o viso projekto vertė – 1,9 mlrd. litų. 700 MW (megavatų) galios „NordBalt“ jungtis turėtų būti nutiesta iki 2015 metų gruodžio.

Klaipėdos rajone prie Klaipėdos transformatorių pastotės pradėta kloti pirmoji sausumos kabelio dalis, planuojama, kad darbai bus baigti jau šią savaitę. Toliau požeminio kabelio trasa eina per dirbamus laukus, komercines teritorijas ir pietinę uostamiesčio dalį, kur sutelkti pramonės ir laivybos objektai.

Kuršių marių dugnu kabelis bus ištemptas rugpjūčio viduryje. Visus darbus, susijus su kabelio klojimu sausumoje, ketinama baigti iki rudens pabaigos.

Klaipėdos pastotės rekonstrukcijos darbai taip pat jau eina į pabaigą. Planuojama, kad antrasis darbų etapas – 330 kV skirstyklos rekonstrukcija – bus baigtas iki metų pabaigos. Prie pastotės bus prijungtas nuolatinės srovės keitiklis, kurio statybos vyks iki 2015 metų pabaigos.

Jungtis bus trečia pagal ilgį povandeninė jungtis pasaulyje ir pirmoji jungtis su Šiaurės Europa, kuri padės Lietuvai diversifikuoti elektros importo ir eksporto kelius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs