Rugpjūčio vidutinė mėnesinė elektros kaina Lietuvos zonai „Nord Pool Spot“ biržoje buvo 102,49 euro/MWh, tačiau rugsėjį ji paaugo apie 15 proc. ir siekė 117,28 euro/MWh.
Pagal šią kainą garantinio elektros tiekimo vartotojams yra nustatomi ir kito mėnesio, t.y. šiuo atveju spalio, tarifai.
Tai reiškia, kad populiariausio vienos laiko zonos plano „Standartinis“ klientams naujasis elektros tarifas spalį bus 23,85 ct/kWh (rugsėjį buvo 21,79 ct/kWh).
Palyginimui visuomeninio tiekimo tarifas šiuo metu yra 22,7 ct/kWh. Spalis bus pirmas mėnuo nuo šio tarifo įsigaliojimo, kai visuomeninis tiekimas tampa pigesnis nei garantinis.
Dviejų laiko zonų tarifai bus 25,06 ct/kWh dieną, ir 21,07 ct/kWh naktį.
Plano „Namai“ klientams (viena laiko zona) tarifas bus 22,28 ct/kWh (+ 3 eurai prie sąskaitos), o „Namai plius" – 21,92 ct/kWh (+ 6 eurai prie sąskaitos).
ESO duomenimis, garantinį tiekimą gauna apie 41 tūkst. vartotojų. Šie vartotojai – numatytu laiku tiekėjo nepasirinkę I ir II liberalizacijos etapo klientai.
Panašiu principu nustatomi ir nepriklausomų elektros tiekėjų su birža susietų planų tarifai – tiesa, vietoje garantinio tiekimo klientams taikomo 15 proc. antkainio, tiekėjai taiko fiksuotą antkainį.
„Ignitis“ taiko 2,65 ct/maržą (mėnesinė elektros apskaita), „Elektrum“ – 1,93 ct/kWh, „Enefit“ – 1,6 ct/kWh. Tai lemia, kad pagal tą pačią metodiką apskaičiuoti „Enefit“ ir „Elektrum“ su birža susietų planų tarifai (viena laiko zona, planas „Standartinis“) būtų mažesni nei garantinio tiekimo.
Šį mėnesį Lietuvoje liko tik trys tokius planus siūlantys tiekėjai – kaip skelbta, savo veiklą nutraukė „EGTO Energija“, 7,3 tūkst. jų klientų perėmė „Enefit“.
Garantiniam tiekimui įstatymiškai taikomas ir terminas – po šešių mėnesių nuo tiekimo pradžios ESO turi teisę tokį tiekimą nutraukti. Tiesa, nors didžioji dalis garantinio tiekimo klientų, į jį patekę po II liberalizacijos etapo pabaigos 2022 m. birželį, jau senokai viršijo šį terminą, masinių elektros tiekimo nutraukimų ESO nesiėmė.
Garantinio tiekimo klientai taip pat negali pasinaudoti ir valandiniais planais, kuriuos siūlo nepriklausomi tiekėjai. Tokie planai suteikia valandinės apskaitos galimybę – tai reiškia, kad objekto suvartota energija skaičiuojama pagal konkrečią vartojimo valandą biržoje fiksuotas kainas.
Kokios priežastys lėmė elektros kainos padidėjimą?
Vidutinė mėnesio elektros kaina Lietuvos zonai auga jau antrą mėnesį iš eilės.
Viena pagrindinių priežasčių rugsėjį – 700 MW galios „NordBalt“ jungties, kuria importuojama elektra iš Švedijos į Lietuvą, remontas.
Šis kabelis atjungtas rugsėjo 2 d., o remontas truko kelias savaites – nors iš pradžių numatyta, kad darbai bus pabaigti rugsėjo 14 d., tačiau jis įjungtas tik rugsėjo 23 d.
Tuo metu Lietuvos atsinaujinančių energijos išteklių gamintojai ir šiluminės elektrinės užtikrino didelę dalį reikalingos energijos, skelbė „Litgrid“.
Tiesa, mėnesio eigoje kainą veikė ir kiti veiksniai, ypač vėjo energetika – jei rugsėjo viduryje Baltijos regione fiksuota apie 40 proc. mažesnė vėjo energijos gamyba, antroje mėnesio pusėje kainos, ypatingai dėl gerokai padidėjusios vėjo jėgainių gamybos, jau buvo palankesnės.
Paskutinė savaitė pasižymėjo mažiausiomis kainomis, tačiau brangi pirmoji mėnesio pusė lėmė aukštą galutinį vidurkį.