Įmonėms baigiant prisitaikyti prie politinių plėtros ribojimų, šiuo metu už uždarų Energetikos ministerijos durų derinami nauji pokyčiai. Tai supriešins atsinaujinančios energetikos sektoriaus vystytojus, o poįstatyminiuose aktuose derinami draudimai papildomai apribos šių įmonių lankstumą taikantis prie neprognozuojamų energetikos politikos pokyčių.
Proveržio paketas buvo derinamas nuo 2020 m. atsižvelgiant į Europos žaliojo kurso politiką. Tačiau Energetikos ministerija 2022 m. birželį skubiai, pasinaudodama Lietuvos Respublikos Seimo statuto interesų derinimo spragomis ir nesuderinusi su interesų grupėmis, „paskutinę sekundę“ įtraukė politinę 2 GW ribojimo nuostatą į Seime priimtą projektą įstatymo priėmimo fazėje.
Įsigaliojus įstatymų pakeitimui pagal netikėtai atsiradusią 2 GW kvotą, pritaikytą komercinėms saulės elektrinėms, buvo sustabdytas visų saulės elektrinių vystymas Lietuvoje, nes tuo metu išduotų galios rezervacijų suma siekė apie 3,5 GW. Visi projektai, mažinantys elektros kainą vartotojams, yra įšaldyti jau pusmetį.
Energetikos ministerijos kryptis: saulės parkai
Įmonės, atstovaujančios saulės elektrinių projektus, buvo priverstos ieškoti išeičių, kaip neprarasti milijoninių investicijų ir įdirbio sprendžiant Lietuvos energetikos problemas. Galimybės tęsti projektų plėtojimą atsirado Energetikos ministerijai išaiškinus, kad sustabdyti projektai gali būti vystomi toliau, jei įmonės įsipareigoja juos transformuoti į „saulės parkus“, t.y. parduoti dalimis nutolusiems gaminantiems vartotojams. Iš tikrųjų didelių elektros kainų laikotarpiu tai yra visuomeninę vertę kurianti veikla, kuri taip pat padėtų asmenims apsisaugoti nuo didelių elektros kainų. Toks sprendimas ypač tiktų tiems, kurie neturi galimybės įrengti saulės elektrinių ant nuosavo stogo ar kiemo.
Įmonės persiorientavo ir susikoncentravo į visuomeninį interesą vykdydamos Vyriausybės politiką. Šiuo metu saulės parkai, išparduodami nutolusiems gaminantiems vartotojams, veikia skirstomajame tinkle ESO ir būna 1–15 MW galios. Projektai įgyvendinami pakankamai greitai, o jų prijungimas prie elektros tinklų užtrunka apie vienerius metus, tad netrukus gyventojai galėtų pasinaudoti šiomis nutolusiomis elektrinėmis. Tačiau šiuo metu už storų Energetikos ministerijos durų ruošiami nauji pokyčiai ir draudimai, kurie dar kartą palies šiuos prjektus.
Mažesniems saulės parkams ieškoti bankroto administratoriaus?
Rugsėjį energetikos ministras viešojoje diskusijoje apie gaminančių vartotojų apmokestinimą paminėjo, kad sparčiai derinamas projektas dėl saulės parkų plėtros perdavimo tinkle galimybių. Jau dabar IGNITIS svetainėje galima rasti informaciją, kad nuomojamas vėjo parkas, veikiantis
perdavimo tinkle. Kuo remiantis tai įgyvendinama? Šiandien galimybės teikti tokias paslaugas numatytos tik skirstomajame tinkle veikiančioms elektrinėms. Energetikos ministerija toliau derina projektus už uždarų durų ir galimai atstovauja visuomeninio tiekėjo, o ne visuomenės interesams.
LITGRID perdavimo tinkle statomi didesni nei 100–300 MW galios saulės parkai. Jų prijungimas prie elektros tinklo užtrunka apie 3 metus. 2023 m. numatyta parama saulės parkų statyboms, todėl tokių parkų statybų savikaina galimai bus mažesnė, lyginant su saulės parkais ESO tinkle, kurie tokios paramos negavo.
Tokios elektrinės LITGRID tinkle gali lengvai nukonkuruoti saulės parkus ESO tinkle ir galimai sukurti perteklinę pasiūlą bei sužlugdyti mažesniuosius konkurentus. Papildomai situaciją blogina tai, kad 2023 m. nėra numatyta paramos nutolusiems gaminantiems vartotojams saulės parkų dalies pirkimui. Tad ką daryti daugiabučių gyventojams, kurie neturi nuosavo stogo energetikos krizės metu?
Taigi po proveržio paketo priėmimo, projektų perorientavimo ir su tuo patirtų įmonių išlaidų, panašu, Energetikos ministerija vėl keičia kryptį. Šį kartą pačios pasiūlytiems saulės parkams „laužomos kojos“ ir projektai nukreipiami tiesiai į bankrotą. Dėl 2 GW kvotos ir šiuo metu derinamo pasinaudojimo elektros tinklais apraše draudžiančių nuostatų keisti gamybos būdą šie projektai nebegalės sugrįžti į prekybą elektros biržoje netgi tada, jei atitiks kriterijus pagal kuriuos jiems kvota neturėtų būti taikoma.
Tuo pačiu metu kuriamas stiprus žaidėjas, su kuriuo konkuruojant galimai tektų pardavinėti elektrines žemiau įrengimo savikainos, o pagal naujausias energetikos ministerijos iniciatyvas, jie parduoti turės per pusę metų kai rinkoje bus didžiulė pasiūla, neskaitant esamų ribojimų ir draudimų. Apibendrinant sakytina, kad didieji (LITGRID tinkle) ir mažesnieji (ESO tinkle) saulės jėgainių projektai bus supriešinti ir dalis jų žlugs dėl šiuo metu derinamo naujo draudimo keisti gamybos būdą, o tie, kas nežlugs, po pusmečio bus sužlugdyti.
Kas toliau? Keptuve per galvą?
Ką blogo visuomenė padarė Energetikos ministerijai? Pirma, elektros kainą mažinančioms saulės elektrinėms buvo įvesta su niekuo nederinta politinė kvota.
Antra, nors joms buvo leista persiorientuoti į nutolusių gaminančių vartotojų poreikių tenkinimą, už uždarų ministerijos durų pradėtas derinti nenumatytas konkurenciją saulės parkų rinkoje keičiantis projektas nesuderinus to su rinkos dalyviais. Trečia, pasinaudojimo tinklais apraše derinamas draudimas keisti gamybos būdą net atitikus kriterijus, pagal kuriuos ši kvota nebūtų taikoma: taip atimama galimybė trauktis iš saulės parkų rinkos ir užsiimti elektros kainas mažinančia veikla dėl minėtų priežasčių.
Ketvirta, Energetikos ministerija pradėjo derinti „net bilingo“ schemą gaminantiems vartotojams dėl ko saulės parkų pirkimai sustojo. Galiausiai, paskutinėmis žiniomis, derinant aprašą aktyviai stumiama nuostata, kad saulės parkas, nespėjęs per pusmetį parduoti 90% dalies elektrinės, prarastų visas iki tol atliktas investicijas ir pastatytą saulės parką. O tuo tarpu vien nuo kalbų apie „net bilingą“ ir dėl nutrauktos paramos nutolusioms elektrinėms jų pardavimai sustojo.
Koks sprendimas atitiktų visuomenės interesus?
Ministerija veikdama turėtų remtis demokratijos principais. Proveržio paketo kontekste tai reikštų derinti projektus su dalyviais, ieškoti sprendimų, kaip nesupriešinti skirstomojo ir perdavimo tinklo saulės parkus plėtojančių įmonių, tuo labiau kad šiandieną vyksta energetinis karas,
gyventojai bei įmonės „krato kojas“ dėl aukštų elektros kainų. Dabar yra metas, kai politiką formuojančios institucijos turėtų prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir pasirūpinti didžiųjų ir mažųjų saulės parkų tarpusavio interesų subalansavimu. Kartą jau įvyko kardinalūs pokyčiai. Projektai persiorientavo ir patyrė su tuo susijusių išlaidų, bet dabar jie atsidūrė dar keblesnėje situacijoje.
Vienas iš būdų, kaip spręsti problemą, yra numatyti galimybes saulės parkams leisti laisvai keisti gamybos būdą sutikus su ribojimais, dėl kurių jau buvo rastas kompromisas su Energetikos ministerija dėl politinės 2 GW kvotos, jeigu susidurs su politiniais pokyčiais, kurie dabar formuluojami. Tai reikia įgyvendinti vadovaujantis šiuo metu derinamu pasinaudojimo ESO ir LITGRID elektros tinklų aprašu. Taip būtų užtikrintas lankstumas šiomis neprognozuojamų politikos pokyčių sąlygomis.
Kada atsivers durys visuomenės interesui?
Šiandien energetikos politiką įgyvendinančiose institucijose (ESO, LITGRID, VERT) matomas veiksmingas, demokratinis interesų derinimas. To paties tikimasi iš Energetikos ministerijos. Laukiama, kada ji taps atviresnė visoms interesų grupėms atstovaujančioms organizacijoms aptariamu klausimu ir bendrai spręs susidarančias problemas, o ne kurs naujas. Kada ji pradės visuomenės akyse kelti aukštyn savo reputaciją pagal savo nuveiktus darbus? Kol yra taip, kaip yra, „užtrenktų durų“ politika tik toliau luošins bedugnės kraštu slystančius atsinaujinančios energetikos sektoriaus dalyvius.
