Apie tai savo tinklapyje paskelbęs Vajomingo valstijos senatorius Johnas Barrasso rašo, jog įstatymas „Dėl Rusijos energetinės agresijos nutraukimo“ leis NATO narėms išvengti Rusijos prievartos bei politinio manipuliavimo.
„Tokios šalys kaip Vokietija turėtų mažinti, o ne didinti iš Rusijos importuojamų gamtinių dujų apimtis“, – pabrėžė J. Barrasso.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas per NATO viršūnių susitikimą praėjusią savaitę Briuselyje kandžiai užsipuolė Vokietiją, pareikšdamas, kad dėl „netinkamo“ dujų susitarimo su Maskva ši šalis tapo „Rusijos įkaite“.
Pagal Rusijos vyriausybės valdomo „Gazprom“, jau kontroliuojančio trečdalį Europos dujų rinkos, peršamą projektą „Nord Stream 2“, šio vamzdyno realus metinis pralaidumas iki 2019-ųjų pabaigos būtų padidintas dukart iki 120 mlrd. kubinių metrų.
Leidimus tiesti dvi papildomas dujotiekio linijas jau yra išdavusios Vokietijos, Švedijos ir Suomijos valdžios institucijos. To vis dar nepadarė ketvirtoji iš šiam projekto įgyvendinimui svarbių šalių – Danija. Jos parlamentas pernai lapkritį priėmė įstatymą, kuriuo vyriausybei suteikta teisė šalies teritoriniuose vandenyse uždrausti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančius tarptautinius projektus. Prie tokių projektų priskirtas „Nord Stream 2“.
Šis Rusijos projektas sulaukė ir kai kurių kitų Europos valstybių, įskaitant Lietuvos bei Lenkijos, pasipriešinimo, laikančių jį ne komerciniu, o politiniu, kuriuo siekiama pakenkti Ukrainai bei suskaldyti Europą.
Vienintelis šio projekto vystymo bendrovės „Nord Stream 2“ akcininkas yra „Gazprom“, o jo dabartiniai partneriai – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra projekto finansavimo dalininkai ir būsimos naudos gavėjai.
