 |
| Williamas Fleckensteinas |
Kolorado aukštesniosios kalnakasybos mokyklos Naftos inžinerijos fakulteto vadovo, „Perform“ tyrimų centro direktoriaus W.Fleckensteino teigimu, apie skalūnų gavybą Lietuvoje kol kas kalbėti anksti. Gavybą lydi keletas metų pasiruošimo. Viskas priklauso nuo žvalgybos rezultatų ir kitų šalių energetinio konteksto. „Pradinėje stadijoje bus išgręžti keturi gręžiniai. Kiekvienam jų prireiks dviejų trijų mėnesių. Po metų prasidės tyrimai ir gautų rezultatų analizė. Fiziniams tyrimams prireiks papildomų techninių priemonių. Bus analizuojami uolienų lūžiai. Gavus duomenis taip pat bus vertinamas ekonominis aspektas. Ar tinkama kelių infrastruktūra, kas ir kaip atgabens bei sumontuos gavybos įrangą. Taip pat bus atsižvelgiama į kitų Europos šalių situaciją. Kaip gavyba bus vystoma jose. Kokie gamybiniai pajėgumai bus naudojami. Vertinimas turėtų užtrukti keletą metų“, – sakė jis.
Pasak pašnekovo, Lenkija labai aktyvi tiriant savo skalūnų išteklius. Tai daro kelios didelės bendrovės. Jei būtų rasti dideli ištekliai, kaip tai vyko JAV ir kitose pasaulio šalyse, tai galėtų paspartinti skalūnų žvalgybą visoje Europoje.
Kaina krito keleriopai
„Žmonių baimės didesnės nei reali rizika“, – sakė W.Fleckensteinas.
Profesoriaus teigimu, skalūnai jau sukėlė didžiulį kainų perversmą JAV. Tačiau šalys, kuriose vystoma skalūnų pramonė, gali tikėtis papildomo ekonominio efekto: „Valstybių ekonominė nauda labai priklauso nuo to, kas bus surasta. Jei kalbame apie skalūnų naftą, kurios greičiausiai ir ieškoma Lietuvoje, jos gavyba atneštų ne tik pajamų valstybei, bet ir sukurtų papildomų darbo vietų gavybos, logistikos, aptarnavimo sektoriuose“.
Pensilvanijos universiteto plėtros ir tyrimų centro mokslininkas D.Yoxtheimeris pateikia savo valstijos pavyzdį. „Pensilvanijos valstijoje dideliu mastu skalūnų gavyba vyksta pastaruosius ketverius metus. Pirmasis gręžinys buvo išgręžtas 2003 m. Po metų dar trys. Po dvejų jau veikė 15–20 gręžinių. Per pirmus 5 metus metus turėjome 300 gręžinių. Per kitus 4 metus jų skaičius padidėjo iki 6000“, – pasakojo hidrogeologas.
Pasak jo, ne mažiau už išteklius, valstybei svarbūs infrastruktūros projektai: „Šiaurinėje Dakotoje aptikti telkiniai buvo tokie dideli, kad dujotekio pajėgumų neužteko. Tai parodo, kad svarbu ne tik telkiniai, bet ir visa infrastruktūra. O jos sukūrimas atneša papildomą naudą valstybei.“
Aplinkosaugos problemos
 |
| Davidas Yoxtheimeris |
D.Yoxtheimerio teigimu, didėjant gavybos mastui augo ir gamtosaugininkų susirūpinimas. „Pensilvanija rodoma ir garsiame filme „Gasland“. Tačiau visos abejonės buvo išsklaidytos atlikus išsamius tyrimus. Nerasta jokių įrodymų, kad skalūnų dujų gavyba pablogino geriamojo vandens kokybę. Taip, kai kur ji bloga. Bet ji bloga buvo ir anksčiau, dar prieš atsirandant skalūnų gręžiniams“, – teigė jis.
Kitas jautrus klausimas – oro kokybė. „Keliamas klausimas, ar dujų naudojimas yra iš tiesų ekologiškesnis, lyginant su anglimis. Tai daroma vertinant degimo metu išsiskiriančio anglies monoksido kiekius. Tačiau, jei pažvelgtume į kitas kenksmingas medžiagas, kurias išskiria anglis, atsakymas, kuris būdas yra ekologiškesnis, tampa akivaizdus“, – minėjo pašnekovas.
Bendruomenei abejonių kelia ir didelis vandens panaudojimas, tačiau mokslininkas pabrėžia, kad 90 proc. vandens naudojama pakartotinai. Naudojamų chemikalų kiekis yra itin mažas, tačiau nuolatos ieškoma būdų, kaip jį dar sumažinti ir medžiagas pakeisti ekologiškesnėmis. Tačiau, net jei chemikalų nebūtų naudojama visai, uolienuose yra daug druskų, todėl uolienų skaldymui panaudotas vanduo kitiems tikslams naudojamas negali būti.
Pasak D.Yoxtheimerio, ruošiant gavybos aikštelę reikia pagalvoti apie jos poveikį aplinkai. Jei ji statoma vietoje, kurioje daug gyvūnų ir augalų, tai poveikis, be abejo, bus neigiamas. Tačiau įprastai, tokiose vietose statyba uždrausta.
„Visada bus 10–20 proc. žmonių, kurie priešinsis bet kokiai gavybai. Dalis jų sakys – ne, tik ne mano kieme. Kita dalis – nekeiskit nieko. Tokius žmones sunku įtikinti racionaliais argumentais, tačiau jų poziciją irgi galima suprasti“, – sakė mokslininkas.
Trūksta motyvacijos
„Ten, kur gelmių turtai priklauso ne sklypų savininkams, o valstybei, trinties yra daugiau“, – sakė D.Yoxtheimeris.
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad JAV su žmonėmis energetikos kompanijoms tartis daug lengviau, nei daugelyje Europos valstybių. Skirtingose valstybėse žemės nuosavybės klausimai reglamentuoti skirtingai. JAV žemės savininkai gauna pinigus už leidimą statyti gręžinį jų sklypuose, be to, gali gauti papildomų išmokų, kurios priklauso nuo telkinio dydžio. Daugelis ūkininkų milijonieriais tapo per vieną naktį.
„Ten, kur gelmių turtai priklauso ne sklypų savininkams, o valstybei, trinties yra daugiau. Žmonės nemato tiesioginės ekonominės naudos sau, nors valstybei ji gali būti labai didelė. JAV skalūnų pramonė sukūrė gerokai per milijoną naujų darbo vietų, neskaičiuojant papildomų verslų. Be to, dujų kaina sumažėjo daugiau nei tris kartus. Tai sumažino šildymo kainas“, – sakė D.Yoxtheimeris.
Lietuva – viena iš daugelio
Paklaustas, kodėl „Chevron“ pasirinko Lietuvą, W.Fleckensteinas atkreipė dėmesį, kad naftos bendrovės visada ieško naujų gavybos galimybių. „Chevron“ yra tarptautinė bendrovė. Ji nori investuoti Lietuvoje. Tačiau tai vertinama daugelio kitų galimybių kontekste. Ši įmonė plėtoja veiklą Tailande, JAV, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, Meksikoje, Brazilijoje. Lietuva jai – dar viena galimybė. Tačiau ji čia ateis tik tuo atveju, jei Lietuva pati to norės. „Chevron“ reikia ir visuomenės palaikymo. Daug abejonių kyla, nes tai gana nauja technologija. Pradžioje bendrovės saugojo savo komercines paslaptis, tačiau dabar jos tampa daug skaidresnės. Ir tai turi keisti situaciją“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, skalūnų tekiniai ir jų gavybos būdai yra palyginti saugūs. „Visi girdėjome apie naftos išsiliejimą Golfo įlankoje. Tačiau ten nafta buvo išgaunama iš didžiulio telkinio sudėtingomis sąlygomis. Lietuvos atveju tokios avarijos neįmanomos, o galimos techninės problemos būtų kontroliuojamos kur kas lengviau. Didelio išsiliejimo galimybės nėra. Čia būtų daromi kur kas mažesni gręžiniai“, – paaiškino W.Fleckensteinas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad šiuo metu JAV veikia daugiau kaip milijonas tokių gręžinių: „Jie labai skirtingose vietose. Dalis jų išgręžti, kai dar nebuvo specifinio teisinio reguliavimo. Tačiau jokių ekologinių katastrofų nevyksta. Žmonių baimės didesnės nei reali rizika. Be to, JAV taip pat gyvena žmonės, kuriems rūpi jų aplinka. Tai, kad skalūnų gavyba pradėjome ir sėkmingai tęsiame savo šalyje, turėtų būti tam tikra technologijų saugumo garantija kitoms šalims.“
