Šis pardavimas, minimas paskelbtuose naujausiuose JAV Energetikos informacijos administracijos (EIA) duomenyse, nustebino prekybininkus, kadangi Iranui tebetaikomos Amerikos sankcijos. Į EIA kovo mėnesio statistiką įtraukta daugiau nei 1 mln. barelių „importuotos iranietiškos naftos“.
Nafta buvo konfiskuota iš laivo „MT Achilleas“, kurį JAV pajėgos vasarį užėmė prie JAE uostamiesčio Fudžeiros krantų. JAV teismo dokumentuose nurodoma, kad „Achilleas“ buvo užimtas pagal amerikiečių kovos su terorizmu teisės aktus, nes Irano sukarinta Revoliucinė gvardija esą mėgino parduoti naftos partiją Kinijai. Vašingtonas nuo eksprezidento Donaldo Trumpo laikų šias elitines Irano pajėgas laiko teroristine organizacija.
Pasak prokurorų, siuntėjai bandė užmaskuoti krovinį, pažymėję jį kaip „Basros lengvosios naftos“ krovinį iš kaimyninio Irako.
JAV vyriausybė nugabeno „Achilleas“ į Teksaso Hjustoną. Ten daugiau nei 2 mln. barelių naftos iš šio laivo buvo parduoti už 110 mln. dolerių (90 mln. eurų) – mokant maždaug po 55 dolerius (45 eurų) už barelį, rodo teismo dokumentai. Gautos lėšos bus laikomos deponavimo sąskaitoje, nes jie yra teisminio ginčo objektas.
Pirmadienį komentuodamas šią bylą, Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh pareiškė neturįs apie ją informacijos.
„Nuo buvusio JAV prezidento pono Billo Clintono laikų iš Irano neįsigyjama jokios naftos dėl jų įstatymų“, – pažymėjo S.Khatibzadeh.
Kai prekybos su Teheranu apimtys buvo pačios didžiausios, 1977 metų liepą JAV importavo iš šios šalies apie 26,5 mln. barelių naftos. Tuo metu Iranui vadovavo proamerikietiškas šachas Mohammadas Reza Pahlavi.
1979 metais Irane įvykus Islamo revoliucijai šie pardavimai jau po kelių mėnesių sumažėjo iki nulio.
Vėliau pardavimai neilgam atsinaujino, bet paskui vėl sustojo, 1987 metų spalį JAV uždraudus iranietiškos naftos importą. Taip buvo siekta nubausti šiitišką respubliką už atakas prieš tanklaivius Persijos įlankoje per Irano ir Irako karą. 1991 metais amerikiečių prezidentas George'as H.W.Bushas leido iš dalies panaikinti draudimą ir kaupti pinigus Hagoje atidarytoje specialioje sąskaitoje, siekiant išspręsti JAV ir Irano pretenzijas, kilusias po Islamo revoliucijos.
Nuo to laiko iranietiškos naftos importas vėl sustojo, padidėjus įtampai tarp Vakarų ir Irano dėl jo branduolinės programos. 2015 metais sudarytas branduolinis susitarimas su pasaulio galybėmis leido Teheranui vėl prekiauti nafta tarptautinėje rinkoje, tačiau D.Trumpas 2018 metais vienašališkai išvedė Ameriką iš šio pakto. Tas žingsnis privertė Iraną slapta gabenti savo naftą į užsienį ir tikriausiai pardavinėti ją taikant didžiules nuolaidas.
Vienoje diplomatai tęsia derybas dėl pastangų įtikinti Iraną ir JAV sugrįžti į šį susitarimą. Pagal jo sąlygas, Teheranas įsipareigojo riboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą.
Pernai spalį paskelbti EIA duomenys rodo, kad JAV importavo 1,1 mln. barelių iranietiškos naftos; jie tikriausiai buvo konfiskuoti per panašią operaciją.
