Rumunijos energetikos ministras Virgilis Popescu ir JAV energetikos sekretorius Danas Brouillette'as inicijavo „preliminarų tarpvyriausybinį susitarimą bendradarbiauti“ dėl Černavodės atominės jėgainės Rumunijos pietryčiuose „plėtros ir modernizacijos“, sakoma JAV Energetikos departamento pranešime.
Bukareštas galės naudotis „JAV žiniomis ir technologijomis“, o „kelių šalių komanda“ imsis naujų reaktorių statybos ir jau veikiančių reaktorių atnaujinimo darbų, pridūrė Vašingtonas.
„Dabar turime puikią švarią Amerikos bendrovę – AECom – vadovaujančią šiam 8 mlrd. dolerių (6,76 mlrd. eurų) projektui, padedant švarioms Rumunijos, Kanados ir Prancūzijos kompanijoms“, – per pasirašymo renginį sakė JAV ambasadorius Rumunijoje Adrianas Zuckermanas.
Šis susitarimas „atpančios“ Rumuniją nuo Kinijos „kenkėjiškos įtakos“, pridūrė A.Zuckermanas ir atkreipė dėmesį, kad „Komunistų partija, kontroliuojanti kiekvieną Kinijos bendrovę namuose ir užsienyje, kelia egzistencinį pavojų“.
Bukareštas birželį nutraukė sutartį su Kinijos energetikos milžine „China General Nuclear Power Corporation“ (CGN) dėl dviejų naujų Černovodės reaktorių, Europoje augant nepasitikėjimui Pekino investicijomis.
Kai Bukareštas 2014 metais paskelbė atominės jėgainės plėtros konkursą, CGN buvo vienintelė jame dalyvavusi bendrovė.
Vėliau ši įmonė buvo įtraukta į bendrovių, kurias Vašingtonas kaltina mėginant vogti technologijas, kad jas būtų galima pritaikyti karinėms reikmėms, sąrašą.
Tuomet Rumunija pažadėjo susirasti jau beveik dešimtmetį stringančiam Černovodės projektui naują partnerę tarp savo sąjungininkių Europos Sąjungoje arba NATO.
Šešios Europos bendrovės – „GDF Suez“, „Iberdrola“, ČEZ, RWE, „Enel“ ir „ArcelorMittal“ – viena po kitos pasitraukė iš šio projekto, tvyrant neaiškumui dėl jo ateities.
Šiuo metu veikiantys du Černovodės reaktoriai patenkina apie 17 proc. Rumunijos elektros poreikių.
