Lietuvos vyriausybė teigia esanti pasirengusi padėti Minskui siekti alternatyvos importui iš Rusijos, tačiau analitikai perspėja, kad Maskvos kontroliuojama bendrovė „Gazprom“ turi svertų blokuoti konkurenciją Baltarusijoje.
„Man labai patiktų matyti, kad per Klaipėdą būtų gabenamos JAV tiekiamos suskystintos gamtinės dujos, kurios patektų į Lietuvos rinką, o galbūt ir į Baltarusiją“, – interviu BNS sakė JAV ambasadorius.
R.Gilchristas sakė, kad šį klausimą Vašingtone yra aptaręs su JAV valstybės departamento atstovais, šia tema numato diskutuoti ir per susitikimus Lietuvos vyriausybėje.
Alternatyvą energetikos ištekliams iš Rusijos šį mėnesį Baltarusijai pasiūlė Minske apsilankę JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo bei Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
BNS paklaustas, ar šiuo metu vyksta konkrečios derybos dėl dujų tiekimo Baltarusijai, JAV ambasadorius sakė, kad ši idėja yra gana nauja, bet pasiekti rezultatą yra vilties.
„Manau, dėl to tikrai yra vilties. Sekretorius ten lankėsi prieš pusantros savaitės. Todėl manau, kad visa tai dar yra gana nauja, bet aš jau žinau, kad JAV tuo domisi ir kad apie tai bus kalbama per susitikimus vyriausybėje, kuriuose dalyvausiu artimiausiomis dienomis“, – kalbėjo R.Gilchristas.
Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigia, kad Baltarusija galėtų pirkti dujas per Klaipėdos terminalą, o tada pasinaudoti mainų schema.
„Lietuva jau ne kartą yra išreiškusi poziciją, kad yra pasirengusi padėti Baltarusijai diversifikuoti energijos šaltinius, kas prisidėtų mažinant „Gazprom“ dominavimą“, – BNS atsiųstame komentare teigė ministras.
„Baltarusija jau dabar galėtų turėti naudos iš Klaipėdos SGD terminalo ir Lietuvos dujų infrastruktūros – pasinaudoti komercinio apsikeitimo sandorio (angl. swap) galimybėmis ir nusipirkti dujas per Klaipėdos SGD terminalą. Toks sandoris leistų net neturint fizinio dujų srauto išnaudoti dujų rinkos ir infrastruktūros galimybes“, – pridūrė jis.
Ž.Vaičiūno teigimu, dar daugiau galimybių dujų importui į Baltarusiją atsivers nuo 2022 metų pradžios, kai pradės veikti Lietuvos – Lenkijos dujotiekis GIPL.
„Tai bus dar vienas alternatyvus dujų kelias Baltarusijai, kuris galėtų mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. Juo labiau, kad Baltijos šalių rinkoms susijungus su Europos rinka bus galima pritraukti didesnių dujų tiekėjų, kas savo ruožtu augins konkurenciją ir turėtų užtikrinti geresnes dujų kainas“, – teigė ministras.
Analitikai sako, kad Baltarusijai užsitikrinti alternatyvų dujų tiekimą šiuo metu būtų labai sudėtinga, nes dujas tiekianti Rusijos valstybės valdoma įmonė „Gazprom“ kartu valdo ir šalies vamzdynus.
„Esminė problema, kad Baltarusijos dujotiekį nuo 2011 metų valdo „Gazprom“, kuris nenorės įsileisti kitų. Todėl dujų klausimu rasti sprendimą daug sunkiau nei dėl naftos“, – BNS sakė Laurynas Jonavičius iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
Ieškodama alternatyvų tiekimui iš Rusijos, Baltarusija praeitą mėnesį importavo naftos krovinį iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“.
Lietuvos žvalgyba šį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje konstatavo, kad Rusijos derybos su Baltarusija dėl energetinio bendradarbiavimo ir gilesnės šalių integracijos pereina į politinį spaudimą.
„Rusija siekia didinti savo įtaką Baltarusijoje, kaip pagrindiniu svertu naudodamasi silpna, nediversifikuota, nuo lengvatinėmis sąlygomis iš Rusijos gaunamų energijos išteklių priklausoma Baltarusijos ekonomika“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
