Pirmajį SGD krovinį Portugalijos įmonei „Galp Energia“ pristatė Hiūstone įsikūrusiai „Cheniere Energy“ priklausantis tanklaivis „Creole Spirit“.
„Galp“ pranešė, kad iš „Cheniere“ priklausančio dujų terminalo „Sabine Pass“ Luizianoje įsigijo 1 teravatvalandę (TW) dujų – tiek Portugalijoje suvartojama per savaitę ir tai sudaro 2 proc. metinės šalies dujų paklausos, praneša naujienų agentūra BNS.
„Įdarbinusi“ hidraulinio ardymo technologiją, JAV tapo didžiausia gamtinių dujas (skalūnų dujas) išgaunančia valstybe pasaulyje, aplenkdama Rusiją, ir netrukus valstybė taps labai didele šių gamtinių išteklių eksportuotoja.
JAV tikisi SGD tiekimą pasauliui šiais metais padidinti 15–20 proc., rašo naujienų agentūra „Anadolu“. Tiesa, Rusijos milžinė „Gazprom“, kurios didžiausi klientai yra Europos valstybės, kartu su Norvegija, antra pagal dydį dujų tiekėja po Rusijos, lengvai savo rinkos dalies amerikiečiams neatiduos.
„Senoji duopolija – Rusija ir Norvegija – dabar sulauks naujo konkurento, tai yra, JAV SGD tiekėjų“, – sakė dujų rinkos analitikas Thierry Brosas iš „Societe Generale“.
Jo teigimu, Rusija ir Norvegija dabar turi apsispręsti, ar nori kovoti dėl rinkos dalies ir dujų kainų.
Pernai „Gazprom“ buvo didžiausias gamtinių dujų tiekėjas į Europos rinką – eksportavo 160 mlrd. kubinių metrų dujų. „Gazprom“ rinkos dalis siekė 31 proc.
Norvegija Europoje užėmė 25 proc. rinkos – patiekė 115 mlrd. kubinių metrų dujų.
Eksperto teigimu, Rusija ir Norvegija, norėdamos išlaikyti rinkos dalį, turėtų padidinti dujų tiekimą Europai, kas sumažintų dujų kainas ir amerikietiškas SGD padarytų mažiau patrauklias.
Rusija galėtų pabandyti parduoti daugiau dujų, sumažindama jų kainas, kaip kad žaidė su Lietuva 2015 metais, kai į Klaipėdą atplaukė SGD terminalas „Independence“. „Gazprom“ į Lietuvos terminalą atsakė 23 proc. nuolaida.
Rusijos investicinio banko „Renaissance Capital“ analitikas Ildara Davletšinas pabrėžė, kad „Gazprom“ labai rimtai vertina JAV SGD pardavėjus, nors anksčiau atkakliai neigė valstybės skalūnų dujų potencialą.
„Gazprom“ akivaizdžiai bando padaryti sutartis su ES vartotojais sąlygas patrauklesnes“, – sakė analitikas.
Istoriškai beveik visi „Gazprom“ sandoriai buvo ilgalaikai, kai kurie – net 30 metų trukmės. Kainodara buvo susieta su naftos kainomis.
Tačiau dabar, kai Europa gali lengviau diversifikuoti dujų tiekimą, jos kainos yra nustatomos rinkos dalyvių. „Gazprom“ neseniai surengė antrą gamtinių dujų aukcioną, taip pat pranešė, kad Europos dujų rinkos dalį bandys atsikovoti lankstesniais kontraktais.
„Net jei „Gazprom“ ir neplanuoja kainų karo, įmonė netiesiogiai jį kursto, taikydama nuolaidas klientams Europos Sąjungoje“, – sakė jis.
