Lietuva galėtų įrengti iki 3,5 gigavato galios vėjo elektrinių Baltijos jūroje, anksčiau parodė Energetikos ministerijos užsakymu atlikta Klaipėdos universiteto studija. Palyginimui, abiejų Ignalinos atominės elektrinėje veikusių blokų galia kadaise sudarė 3 gigavatus.
Energetikos analitikos įmonė ICIS įvertino, ką tokie planai, jei būtų įgyvendinti maksimalia apimtimi, reikštų elektros kainoms.
„Mūsų modeliavimas parodo, kad maža Lietuvos ir Baltijos šalių elektros rinka nebūtų pajėgi panaudoti papildomos elektros pasiūlos, smarkiai nesumažindama energijos jūroje gamybos kainų, jei visi 3,5 GW pajėgumai būtų įrengti iki 2030 metų“, – teigiama ICIC pranešime. Priduriama, kad norint įrengti didesnius pajėgumus, reikėtų didinti subsidijas.
Anot tyrimo, Lietuva svarsto pritaikyti Danišką arba Olandišką paramos modelį jūroje statomoms vėjo elektrinėms, kuomet šalis parenka vietą, prisiima dalį parengimo ir prijungimo išlaidų.
Tyrimą atlikusi ICIS analitikė Vija Pakalkaitė paaiškina, kad rinkoje elektra, kai suktųsi tiek jėgainių, galėtų atpigti kone trečdaliu
„Mes ICIS turime elektros kainų modelį ir prognozuojame didmenines elektros kainas Baltijos šalyse iki 2030 metų. Paanalizavome tokį scenarijų, kas būtų, jei visi 3,5 gigavato Lietuvoje būtų įrengti jau 2030 metais. Paėmėme Klaipėdos universiteto tyrimo išvadas, įsidėjome į savo modelį, kaip pasikeistų elektros kainos“, – paaiškina V.Pakalkaitė.
Besisukantis milžiniškas vėjo elektrinių parkas elektros energiją galėtų atpiginti 14 eurų už megavatvalandę: 32,2 Eur vietoje 46,51 Eur už MWh, lyginant su baziniu scenarijų, kai spartaus vėjo elektrinių parko jūroje plėtros nebūtų.
„Nustatėme, kad Lietuvos elektros kainos smuktų labai smarkiai, palyginti su baziniu scenarijumi, – sako V.Pakalkaitė. – Jeigu visi 3.5GW atsirastų Lietuvos pajūryje jau 2030, tai numuštų vėjo elektros iš rinkos gaunamas kainas gerokai greičiau nei smuktų technologijų kainos, o skirtumą reikėtų dengti iš paramos sistemos“.
Analitikė patikina, kad į bazinį scenarijų įskaičiuota ir elektros pralaidumų plėtra su Lenkija. Didelė elektros rinkų integracija lemtų, kad tiek kainos kristų visame regione.
Tai būtų naudinga ekonomikai ir elektros pirkėjams, tačiau vargu, ar tokios kainos pakaktų atpirkti milžiniškas investicijas – tam reikėtų didesnės valstybės paramos.
ICIS vertina, kad optimaliausias būtų palaipsnis jūrų vėjo elektrinių parko augimas, kadangi maksimaliam scenarijui reikėtų daugiau jungčių į didesnių elektros kainų zonas, pvz., Lenkiją.
„Žinoma, niekas negali pasakyti tiksliai, kaip bus 2030 metais – viskas priklausys nuo to, kokie yra kiti rinkos veiksniai. Baltijos šalių elektros kainos jau yra gerokai integruotos į „NordPool“ kainas, labai ambicingus planus energetikoje turi ir Danija, ir Švedija, dar yra ir Suomija, kuri stato dvi atomines elektrines“, – sako V.Pakalkaitė.
