Energetikos ir švarios plėtros ministras Chrisas Skidmore'as pasirašė įsaką, nurodantį, kad įsigalioja įstatymas anksčiau šią savaitę be balsavimo priimtas abejų parlamento rūmų.
Tikėtina, kad šiemet Jungtinėje Karalystėje mažai taršių šaltinių, tokių kaip vėjo ir saulės jėgainės, tiekiama energija sudarys daugiau kaip pusę šalyje pagaminamos – pirmąkart nuo XIX amžiaus.
„JK pradėjo Pramonės revoliuciją, dėl kurios visame Žemės rutulyje augo ekonomika, bet taip pat didėjo taša“, – sakoma Ch.Skidmore'o pranešime.
„Šiandien ir vėl pirmaujame pasaulyje, tapdami pirmąja didžiąja ekonomika, priėmusia naujų įstatymų, kad iki 2050 metų taršos balansas būtų sumažintas iki nulio, bet išliekame įsipareigoję augančiai ekonomikai“, – pridūrė jis.
Šis tikslas yra ambicingesnis negu ankstesnė Britanijos politika, kad per tą patį laikotarpį tarša būtų sumažinta 80 procentų.
„Neįtikėtina pažanga“
Griežtos naujos taisyklės reikalaus fundamentalių JK ekonomikos pokyčių. Kai kurie ekspertai perspėja, kad šių reformų kaštai bus nepakeliami.
Kaip pranešama, iždo kanclerio Philipo Hammondo vadovaujama Finansų ministerija atliko tyrimą, rodantį, kad perėjimas nuo dabartinių tikslų prie nulinio anglies balanso per ateinančius 30 metų gali kainuoti daugiau kaip trilijoną svarų (1,1 trln. eurų).
Tačiau JK patariamoji institucija klimato kaitos klausimams teigia, kad naujasis tikslas gali būti pasiektas mažesniais kaštais ir kad tam iki 2050 metų reikės skirti 1–2 proc. bendrojo vidaus produkto.
Klimato kaitos komitetas (CCC) pažymėjo, kad tai pavyktų pasiekti, jeigu būtų skubiai įgyvendintos planuojamos naujos priemonės, pavyzdžiui, kad nuo 2035 metų šalyje būtų gaminami tik elektriniai automobiliai ir mikroautobusai, o mažai taršių jėgainių elektros gamyba būtų keturgubai padidinta.
Britanija jau dabar daro pažangą šioje srityje.
Elektros tinklų įmonė „National Grid“ šį mėnesį pranešė, kad „žalieji“ energijos šaltiniai, įskaitant atomines elektrines, 2019 metais pagamins daugiau negu pusę visos šalyje generuojamos elektros energijos.
„National Grid“ generalinis direktorius Johnas Pettigrew sakė, kad šis pasiekimas atspindi pažangą, Britanijos daromą stengiantis mažinti ankstesnę priklausomybę nuo itin taršių anglimis kūrenamų jėgainių.
XIX a. 9-ame dešimtmetyje Britanija tapo pirmąja pasaulyje šalimi, pasistačiusia anglimis kūrenamą elektrinę.
„Neįtikėtina pažanga, kurią Britanija padarė per pastaruosius 10 metų, reiškia, kad dabar galime pasakyti, jog 2019-ieji bus pirmieji metai, kai nė kiek anglies junginiais neteršiančios jėgainės generuos daugiau negu kūrenamos iškastiniu kuru“, – žurnalistams sakė J.Pettigrew.
Ribojimas ir prekyba
CCC nurodė, jog jeigu Britanijos pavyzdžiu pasektų kitos šalys, tikimybė, jog vidutinė pasaulio klimato temperatūra iki šio šimtmečio pabaigos pakils ne daugiau kaip 1,5 Celsijaus laipsnio, būtų didesnė kaip 50 procentų. Pusantro laipsnio atšilimą Jungtinių Tautų klimato kaitos komisija (IPCC) yra įvardijusi kaip „saugią“ ribą.
„Pirmieji žengiame šiuo keliu, kad kitos šalys sektų mūsų pėdomis, skatintų klestėjimą išnaudodamos ekonomikos galimybes tampant žalesnėmis ekonomikomis“, – aiškino Ch.Skidmore'as.
Vyriausybė nulinį taršos anglies junginiais balansą supranta kaip pusiausvyrą tarp išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir priemonių, neutralizuojančių šios taršos poveikį.
Tarp šių priemonių yra medžių sodinimas, taip pat technologijos, leidžiančios sugaudyti ir fiksuoti anglies junginius, paskleidžiamus deginant anglis, dujas arba naftą.
Gamtinės dujos yra mažiau taršus iškastinis kuras, todėl kai kurie ekonomistai laiko jų naudojimą galima laikina priemone, judant prie nulinio anglies balanso.
Britanija taip pat dalyvauja Europos Sąjungos prekybos taršos leidimais schemoje, vadinamoje ribojimo ir prekybos (cap and trade) mechanizmu, tačiau jį griežtai kritikuoja aplinkosaugos aktyvistai.
Pagal šį mechanizmą taršą stengiamasi riboti nustatant mokestį už išmetamą anglies junginių kiekį. Šalys, viršijančios joms paskirtą taršos ribą, gali įsigyti taršos leidimų iš valstybių, kurios savojo taršos limitų neišnaudoja.
Aplinkosaugos aktyvistai sako, kad tarša nepriklauso nuo valstybių sienų ir kad prekyba taršos leidimais niekaip neprisideda prie pastangų apriboti į mūsų planetos atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų bendrą kiekį.
