Anot jo, skubus valdžios sprendimas virs labai ilgu procesu, o gyventojai jo naudą geriausiu atveju pajus tik kitų metų pabaigoje, nes urėdija neturi būtinos įrangos ir patirties gaminant biokurą.
„Urėdija niekada iki šiol negamino biokuro, neturi tam tinkamos įrangos, tam įsigyti reikės viešųjų pirkimų, greičiausiai tarptautinių, nes konkursas bus kelių milijonų vertės ir tai automatiškai procesą išilgina. Šis šildymo sezonas niekaip nepajaus to biokuro papildomo kiekio“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė buvęs aplinkos ministras K.Mažeika.
Siekdama didinti biokuro žaliavos pasiūlą Vyriausybė rugpjūtį laikinai – dvejiems metams – penktadaliu apribojo medienos pardavimų rinką, o pusę jos valdančią urėdiją įpareigojo tiesiogiai tiekti biokurą šilumos gamintojams.
Užuot dalijusi nurodymus urėdijai Aplinkos ministerija galėtų labiau remti verslą, kuris prie pakitusio biokuro poreikio tenkinimo prisitaikytų greičiau, sako K.Mažeika.
„Ministerija galėtų didinti paramą privačiam verslui, kuris tikrai daug greičiau prisitaikytų prie pasikeitusio poreikio, kai reikia pagaminti daugiau biokuro, verslas daug greičiau atliktų tuos žingsnius nei valstybinė įmonė. Toks vaizdas, kad grįžtama prie planinės ekonomikos, bandoma sudaryti konkurenciją, nors žaliavos nuo to tikrai nepadaugės“, – kalbėjo jis.
K.Mažeika taip pat teigė, kad urėdija negali tiekti pigesnės žaliavos šilumos gamintojams, nes tai jai draudžia Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas.
„Įstatymas urėdijai niekaip neleidžia pigiau pardavinėti medienos ar medienos atliekų biokurui“, – sakė jis.
Pagrindinė problema, pasak Seimo nario, yra biokuro žaliavos trūkumas, o ministerija nepadarė nieko, kad šis klausimas būtų sprendžiamas. Anot jo, daugiau žaliavos galima gauti iš rezervinių ir privačių miškų.
„Lietuvoje yra 130 tūkst. rezervinių miškų, kurie yra neprižiūrimi, o valstybinė miškų urėdija juose rūpinasi tik priešgaisrine apsauga. Ten yra daug menkaverčių medynų, sausuolių, virtuolių, kas iš tikrųjų yra puiki žaliava biokurui. Tai puiki galimybė“, – kalbėjo „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys.
„Privatūs miškai turbūt yra ta terpė, kur ministerija galėtų priimti sprendimus ir patiems žmonėms leisti gaminti biokurą, taip pat sudaryti sąlygas jiems lengviau dalyvauti biokuro biržoje pateikiant žaliavą į aukcionus“, – pridūrė K.Mažeika.
Kaip papildomus žaliavos šaltinius ji taip pat įvardijo kompostuojamą medieną bei melioracijos griovių pakraščiuose augančius krūmynus, ribojant medienos išvežimą į užsienį.
„Ekstremali situacija pereina į isteriją, nes žaliavos kiekiai nepadidės, tiesiog rinkoje atsiras naujas žaidėjas, tai Valstybinė miškų urėdija, kuri turi tik teorinius planus, kaip tą greitą pavedimą įvykdyti, o žmonėms nuo to šilčiau nebus, panašu, šią žiemą, kainos dėl tokios intervencijos nesumažės“, – sakė K.Mažeika.
Vyriausybė savo sprendimais siekia didinti biokuro žaliavos pasiūlą šalies elektros ir šilumos gamybos rinkoje uždraudus ją įvežti iš Rusijos ir Baltarusijos. Anksčiau į Lietuvą iš šių šalių per metus būdavo įvežama apie 1,2 mln. tonų (apie 1,6 mln. ktm) smulkintos medienos produktų.
