Šiuo metu gyventojai elektrą perką pagal reguliuojamą kainą. Už kiek elektra bus nupirkta, persiųsta, paskirstyta, ir patiekta vartotojui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
Tačiau praėjusią savaitę Energetikos ministerija (EM) pristatė planą, kaip išvesti privačius vartotojus į laisvą elektros energijos rinką – laikas vartotojams patiems rinktis, iš kur elektrą pirkti. Taip anksčiau jau susitvarkė kaimynai.
O kad rinktis labiau apsimokėtų, valstybės įmonės tiekiama elektra bus 25 proc. brangesnė – dėl to nieko nedarant elektra brangtų kiek daugiau nei centu. 25 procentų antkainis būtų pridedamas prie vidutinės elektros biržos „NordPool“ kainos kiekvieną mėnesį – kaskart mokant tarifai būtų vis kiti.
„Vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, kuri apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25“, – rašoma įstatymo pataisoje.
Išimtis numatyta socialiai remtiniems gyventojams – jiems 25 proc. antkainis nebūtų taikomas.
„Valdiška“ elektra brangtų maždaug centu
„25 proc. garantinio tiekimo kainos taikymo įtaka buitiniams vartotojams sudarytų apie 1,2 ct/kWh (be PVM)“, – skaičiuoja VERT.
Kitos kainos dedamosios dėl to nesikeistų – elektrą toliau perduotų „Litgrid“, paskirstytų „Energijos skirstymo operatorius“ už atitinkamus tarifus.
VERT paaiškina, kad projekto tikslas – iki 2023 m. atsisakyti kainų reguliavimo buitiniams vartotojams. Tai leistų sukurti aktyvią ir konkurencingą mažmeninę elektros energijos tiekimo rinką – vartotojams atsirastų sąlygos pasinaudoti ne tik nepriklausomų tiekėjų kainų pasiūlymais, bet ir teikiamomis lankstesnėmis elektros energijos papildomomis paslaugomis.
„Tiesa, kad vartotojai ir dabar gali pasirinkti nepriklausomą elektros energijos tiekėją, tačiau praktiškai rinka nėra aktyvi: retas buitinis vartotojas suinteresuotas pasirinkti nepriklausomą tiekėją, kai tiekimo paslaugą privalomai teikia visuomeninis tiekėjas, kurio kainos reguliuojamos“, – teigiama VERT komentare.
EM užsakymu atlikta studija rodo, kad „reguliuojamos elektros energijos kainos neskatina nepriklausomų tiekėjų ateiti į rinką ir siūlyti savo paslaugas vartotojams bei riboja konkurenciją tarp nepriklausomų tiekėjų“.
Verslas jau kurį laiką priverstas rinktis elektros tiekėjus arba mokėti garantinio tiekimo 25 proc. antkainį – nebuitiniams vartotojams pareiga pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją galioja nuo 2013 m.
Tai dar tik pirminis EM pasiūlymas ir jis gali keistis.
„Pagal pirminį vertinimą, vartotojams, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas, taikoma garantinio tiekimo kaina, apskaičiuojama vidutinei praėjusio ataskaitinio mėnesio elektros energijos biržos kainai, susiformavusiai Lietuvos kainų zonoje, pritaikius koeficientą 1,25 (išskyrus pažeidžiamus vartotojus). Kadangi kainų nustatymui būtų naudojami faktiniai elektros biržos duomenys, VERT nenumatyta pareiga kas mėnesį nustatyti šias kainas“, – paklausta, ar kas mėnesį tektų naudoti vis kitą tarifą, atsako VERT.
EM užsakymu „PricewaterhouseCoopers“ atlikta studija rodo, kad Lietuvoje galutinė elektros kaina namų ūkiams – viena mažiausių: daugiau elektra kainuoja Latvijoje, Čekijoje, Suomijoje, Švedijoje, o Estijoje kaina yra panaši.
„Vertinant elektros energijos tiekimo dedamosios pokytį skirtingose liberalizuotose rinkose, ilgalaikės tiekimo dedamosios mažėjimo tendencijos nėra“, – teigiama studijoje. Pastebima, kad kai kuriose šalyse po liberalizavimo tiekimo dedamoji elektros kainoje padidėjo.
Šiemet vidutinė visuomeninė kaina gyventojams sudaro 10,317 ct/kWh (be PVM). Joje visuomeninio tiekėjo elektros energijos įsigijimo kaina sudaro 4,527 ct/kWh, o visuomeninio tiekimo dalis – 0,281 ct/kWh. Šias dalis pakeistų garantinio tiekimo kaina arba ta kaina, kurią pasiūlytų nepriklausomas tiekėjas.
Pataisa „siekiama diegti laisvosios rinkos principus energetikos sektoriuje“ ir įgyvendinti rinkos visišką liberalizavimą – „visuomeninio elektros energijos tiekimo nutraukimą, reguliuojamos mažmeninės elektros tiekimo rinkos keitimą į atvirą, rinkos konkurencija grįstą rinką“, teigiama EM aiškinamajame rašte ir paaiškinama kad reguliavimo tenka atsisakyti dėl ES direktyvos.
Antros sąskaitos „už ESO laidus“ nebus
Šiuo metu gyventojus elektra aprūpinanti „Lietuvos energijos“ (LE) grupė, kuri kontroliuoja ESO ir „Lietuvos energijos tiekimą“, pritaria EM siūlymui liberalizuoti rinką.
„Mes pritariame EM siūlymui ir patys siekiame, kad elektros energijos tiekimo buitiniams klientams monopolis būtų sulaužytas. (…) Tai yra įprasta praktika ES valstybėse, kur rinkos dereguliavimas jau įgyvendintas. Pavyzdžiui, Estijoje tai padaryta 2013 metais, Latvijoje – 2015 metais“, – sako LE Ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Anot jo, konkurencija yra pagrindinis variklis, kuris suteikia daugiau pridėtinės vertės klientui, o kol išlieka rinkos reguliavimas, reali konkurencija nėra įmanoma.
„Jei šalyje vis dar egzistuotų „Lietuvos telekomo“ arba „Lietuvos kuro“ monopolis, vartotojai negautų papildomų kokybiškų paslaugų, kurias užtikrina konkuruojančios telekomunikacijų bendrovės ir degalinių tinklai. Juk šiais laikais į degalinę vykstame ne vien degalų įsigyti, o ir apsipirkti ar nusiplauti automobilį – be konkurencijos tai būtų vargiai įmanoma. Visiškai taip pat „Lietuvos energija“ nebenori būti monopolistu, kuris gyvena šiltnamio sąlygomis, ir tampame konkurencijai pasirengusia „Ignitis grupe“, kuri klientams siūlys ne vien elektros energiją, bet ir papildomų paslaugų ir naudų“, – sako A.Ketlerius.
Anot jo, privatūs vartotojai gautų kone tokią pačią tvarką, kokia taikoma ir verslo klientams.
„Taip, tokiu atveju galiotų tvarka, kokia šiuo metu galioja verslo klientų rinkoje. Tie klientai, kurie nepasirenka tiekėjo, arba jų tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nustoja tiekti elektros energiją, tampa garantinio tiekimo klientais, kuriems prie biržos elektros energijos kaina yra 25 proc. brangesnė. Reikia pabrėžti, kad 25 proc. pakiltų tik elektros energijos kaina, ne visas tarifas“, – sako LE atstovas.
Dereguliavus elektros energijos tiekimo rinką, vartotojai sąskaitas gaus iš tų tiekėjų, kuriuos patys pasirinks. Nepriklausomas tiekėjas bus atsakingas už tai, kad klientui būtų pateikiama viena sąskaita, apimanti infrastruktūros paslaugas ir elektros energijos kainą. Nepasirinkusiems nepriklausomo tiekėjo, sąskaitas toliau turėtų išrašyti ESO.
Trys datos, o daugumai – 2022 metų sausis
EM pasiūlė tris namų ūkių vartotojų rinkos liberalizavimo etapus. Pirmiausia nepriklausomus tiekėjus turėtų rinktis didesni vartotojai, kurie per metus suvartos daugiau nei 5000 kilovatvalandžių (maždaug 417 kWh per mėnesį). Jiems į laisvą rinką teks keliauti jau 2021 metų sausio 1 dieną. Į laisvąją rinką taipogi keliautų visi vartotojai, kurių objektai prijungti prie vidutinės įtampos elektros tinklų, taip pat atitinkamos bendrijos, bendruomeninės organizacijos, asociacijos.
Antras etapas – 2022 metų sausį į laisvąją rinką turės keltis tie vartotojai, kurie suvartos daugiau nei 1000 kilovatvalandžių per metus (maždaug 83 kWh per mėnesį). Tai apimtų didžiąją dalį vartotojų, kadangi vidutiniškai vienas vartotojas per mėnesį suvartoja apie 150 kWh elektros energijos.
Visi likę smulkūs vartotojai į laisvąją rinką turėtų kraustytis nuo 2023 m. sausio.
„Priėmus visus reikalingus teisės aktus bus sukurta sistema, kuri leis gyventojams lengvai ir greitai pasirinkti ir keisti elektros energijos tiekėjus bei patogiai atsiskaityti už elektros energiją“, – žada EM.
Kokias naujas galimybes atveria?
LE tikisi, kad liberali rinka paskatins konkurenciją tarp nepriklausomų elektros energijos tiekėjų, o tai suteiks naudos klientams.
„Tiekėjai tarpusavyje konkuruos ne vien elektros energijos kainomis, bet ir papildomomis naudomis. Galbūt bus siūloma vartoti išskirtinai žalią elektros energiją, siūlomi elektros energijos paketai su interneto ryšiu ar kitomis paslaugomis. Mūsų vertinimu, ilgainiui elektros energijos rinka tam tikra prasme pasidarys panaši į mažmeninių degalinių tinklų rinką – jose degalai yra tik viena iš daugelio prekių, o klientai dažnai į degalines vyksta ne degalų, o nusiplauti automobilį, prisipūsti padangą ar apsipirkti. Manome, kad elektros energija taip pat taps tik viena iš sudedamųjų pasiūlymų dalių“, – sako A.Ketlerius.
Itin palankiai EM planą vertina patys energijos tiekėjai. Jie įžvelgia galimybes elektromobilių plėtrai, išmaniam elektros energijos tiekimui, kuomet tarifai galėtų keistis netgi kas valandą.
Elektros tiekėjos „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna pastebi, kad rinkos liberalizavimas jau daug metų buvo atidėliojamas, ir Lietuva turi galimybę pasimokyti iš kitų valstybių patirties.
„Aiškiausia paralelė – situacija Lietuvos komunikacijos rinkoje prieš gerus 20 metų, kai „Lietuvos telekomas“ buvo monopolinis žaidėjas ir vienintelis, tiekiantis ryšio paslaugas. Demonopolizavus situacija, prasidėjo visas ryšio rinkos vystymosi procesas ir šiandien rinkoje turime didelę konkurenciją, kainodarą, pasiūlymus su įvairiomis paslaugomis, kurios nuo skambučių ir SMS išsivystė iki visiškai netikėtų turinio elementų, muzikos, filmų ir visų kitų dalykų“, – sako V.Koryzna.
Anot jo, ir elektros tiekėjai nesieks vien parduoti kilovatvalandes.
„Aplink elektrą yra daug dedamųjų, kurios veda į dvi puses. Viena – tai efektyvus vartojimas ir sprendimai. Tai yra įvairūs stebėsenos įrankiai, kurie leistų vartotojui suprasti, kiek ir kodėl jis suvartoja, kurie įrenginiai namuose suvartoja daugiausia elektros. O antra – namuose esanti elektros energijos gamyba. Čia kalbame apie gaminančius vartotojus, turinčius saulės ar kitokią elektrinę. Rinkos liberalizavimas ir siūlomi sprendimai atveria daug didesnes plėtros galimybes“, – sako V.Koryzna.
Jis viliasi, kad vartotojams galėtų būti pasiūlyti kainų planai, kurie kas valandą seka biržą „NordPool“ ir tai leistų elektrą vartoti sąmoningai – kada ji pigesnė.
„Kai vartotojas pats pagalvotų, kada jam aktualu krauti elektromobilį, kada jungti vėdinimo ar šildymo įrangą, priklausomai nuo rinkos kainos, tai atneštų didžiausią apčiuopiamą naudą klientui“, – teigia V.Koryzna.
Jis įspėja, kad elektros energijos kainos kasmet didėja, todėl ir vartotojai turi elgtis atsakingiau.
„Kodėl Lietuvoje mes turime tik 1200 elektromobilių? Daug klausimų, bet tai viena iš sričių, kurią mes galime stimuliuoti per šios rinkos vystymą – per namų vartotojų skatinimą vartojant elektrą“, – dar vieną sritį mini V.Koryzna.
EM tikisi, kad atsiradus didesnei ir skaidriai elektros energijos tiekėjų konkurencijai gėrės vartotojų aptarnavimo bei paslaugų kokybė.
„Reguliuojant elektros energijos kainas pasiūlyti lanksčią ir vartojimą atitinkančią kainodarą nėra galimybės, o nereguliuojamoje ir konkurencingoje elektros energijos rinkoje vartotojams galės būti pasiūlyti lankstūs elektros energijos vartojimo planai, kurie įgalina vartotoją planuoti savo elektros energijos vartojimą“, – vertina EM.
Prie rinkos plėtros turėtų prisidėti ir išmanieji elektros energijos skaitikliai, kuriuos planuojama pradėti diegti artimiausiu metu.
„Atsiradus galimybei rinktis kintamą tarifą, vartotojai galės perkelti elektros energijos vartojimą į laiką, kai kaina didmeninėje rinkoje mažesnė, ir taip sumažinti išlaidas elektros energijai“, – teigiama aiškinamajame rašte.
Žada, kad konkurencijos bus – gali tiekti ir ryšio operatoriai
Privatūs elektros vartotojai visoje šalies rinkoje atriekia apie trečdalį suvartojamos elektros, tuo tarpu jų skaičius gerokai didesnis, nei verslo įmonių, dėl to daugelio mažų administravimas būtų brangesnis.
Tačiau „Enefit“ vadovas įsitikinęs, kad privačių vartotojų segmente atsirastų pakankamai verslo konkurencijos.
„Dabar vertinant verslo segmentą, konkurencija yra neįtikėtinai intensyvi ir atsiranda ir naujų žaidėjų. (…) Šiai dienai rinkoje turime, ko gero, 5-7 žaidėjus, kurie yra ypač aktyvūs ir kurių kiekvienas turi 10 proc. ir daugiau rinkos. Rinka Lietuvoje yra pakankamai fragmentuota ir nėra vieno ar dviejų žaidėjų, kurie per ilgą laikotarpį turėtų didžiausią dalį rinkos“, – sako V.Koryzna.
Anot jo, į rinką ateinantys nauji dalyviai kartais netgi siūlo kainas, kurios panašios į dempingą.
„Ar visos tos kompanijos dalyvaus ir namų vartotojų segmente – čia yra atviras klausimas, tą sunku pasakyti. Viskas priklauso nuo jų pačių prioritetų, nes tai yra visiškai atskira ir nauja verslo sritis ir toms energetikos kompanijoms, kurios dirbo tik versle, namų vartotojai yra verslo šaka, kuri reikalauja tiek naujų vidinių resursų, tiek naujų kompetencijų, supratimo, kaip veikti su namų vartotojais, tiek naujo rizikų valdymo principo. Bet ką matome kitose rinkose – ne vien elektros energijos tiekėjai dalyvauja šiame versle. Latvijoje, pvz., „Lattelecom“, kuri iš dalies priklauso valstybei, iš dalies „Telia“, turi pakankamai solidžią vartotojų bazę, jei neklystu, virš 100 tūkst. elektros vartotojų Latvijoje. Tad liberalizavimas atveria galimybes visiškai naujiems žaidėjams ateiti į rinką“, – sako V.Koryzna.
Jis mano, kad rinkoje tiekėjai pasiūlys geresnes kainas, nei garantinis tiekimas su 25 proc. antkainiu.
„Kur būna rinkos ekonomika ir laisva konkurencija, ten ta kaina tikrai smarkiai koreguojasi į žemąją pusę. Čia daug spėlioti ir nereikia. Ką mes matome Latvijoje ir Estijoje – rinka tikrai yra smarkiai konkurencinga. Aišku, kompanijų uždarbiai turi būti sveikame suprantamame lygmenyje, kuris leistų padengti kaštus ir vystyti verslą tam, kad būtų galima kurti naujus sprendimus“, – teigia V.Koryzna.
Jis pripažįsta, kad visuomet liks tokių vartotojų, kurie jokio tiekėjo nepasirinks – šiuo metu Lietuvoje gali būti apie 6-7 tūkst. įmonių, kurios naudojasi garantiniu tiekimu.
„Dėl konkurencingumo aš visiškai neabejoju, kad rinka bus konkurencinga. Ar vartotojui kaina kils – kaina priklausys nuo rinkos situacijos, kokia bus „Nordpool“ sistemos kaina. Šiuo metu ji aukštesnė nei reguliuojamas tarifas, nei šios dienos 13 centų už kilovatvalandę. Tai šioje vietoje korekcija bus“, – pastebi V.Koryzna.
„Enefit“ taip pat ruošia planus dėl galimų pasiūlymų Lietuvos vartotojams.
„Mes pradėjome analizuoti ir žiūrėti tik šiemet. Matome, kad turime ir norime ne vien kilovatvalandę pasiūlyti klientui, o atvykti su platesniu paslaugų ir produktų spektru“, – sako V.Koryzna.
Liberalizavimo sėkmę lems komunikacija
„Enefit“ vadovas vertina, kad liberalizavimo sėkmė itin priklausys nuo to, kaip aiškiai vartotojams bus komunikuojamos jų galimybės pasirinkti.
„Labai svarbu yra keli aspektai. Vienas aspektas yra komunikacija – ar aiškiai iškomunikuota visiems vartotojams, kodėl tai yra daroma, kokios yra naudos, kokios galimybės, koks yra santykis tarp vartotojo ir tiekėjo, kokie yra jų vaidmenys. Labai svarbu informavimo kampanija. Nežinau, kaip EM išspręs šį klausimą, bet turi būti stipri galinga informacinė kampanija, kuri aiškiai vartotojams komunikuotų, ką jiems reikia padaryti, kokios jų teisės, kokios pareigos ir kokios yra pasekmės, jei vartotojas nieko nedarys“, – vertina V.Koryzna.
Anot jo, geriausia praktika ES – kai dieną prieš liberalizavimą esamos vartotojų sutartys su visuomeniniu tiekėju nutrūksta, o kitą dieną vartotojai turi sudaryti naujas sutartis.
„Taip įgyvendintas liberalizavimas turi didžiausią efektyvumą ir produktyviausiai gali būti įvykdytas. Nes tada visi turi pasirinkti – pagalvoti, įvertinti alternatyvas, rinkoje esančius pasiūlymus ir pasirinkti tiekėją“, – sako V.Koryzna.
