„Mes matome tą tendenciją, kad taisyklių projektas turi tam tikrų diskriminacinių požymių rinkos apibrėžimo kontekste. Tai yra, kad Latvijos ūkio subjektams teikiamas pranašumas prieš kitus veiklos dalyvius, ko teoriškai neturėtų ir negalėtų būti“, – BNS sakė V.Vaitkus.
Pasak jo, „Latvijas Gaze“ naujas taisykles rengia anksčiau nei privalo – Latvija trečiąjį energetikos paketą ketina įgyvendinti 2016 metais, todėl ją paveikti, kad taisyklės būtų skaidresnės, yra sudėtinga.
„Mes susiduriame su teisine dilema, nes latviai formaliai turėdami išimtį pagal direktyvą, jie bando daryti anksčiau nei privalo, bet nori tai daryti. Ir Latvijos reguliuotojas prispausti formaliai nelabai gali“, – aiškino Kainų komisijos atstovas.
Jis teigė, kad komisijos pasiūlymai pagrįsti Europos Sąjungos teise ir Lietuvos praktika, įgyvendinant trečiąjį ES energetikos paketą.
„Mes išreiškėme savo pasiūlymus, kaip tos taisyklės galėtų būti patobulintos. Iš principo tie pasiūlymai grįsti Europos Sąjungos teisės normomis, taip pat Lietuvos praktika, kaip buvo perkeltas trečias paketas į Lietuvos teise. Ten dėl pajėgumų paskirstymo, tiek dėl trečiųjų šalių prieigos, nes mes žiūrime į šitą dalyką iš savų interesų – turim terminalą, tai mums dabar svarbu aiškiais, nediskriminaciniais pagrindais naudotis Latvijos dujų saugykla“, – BNS aiškino V.Vaitkus.
Anot jo, taip pat siūloma, kad Latvija pradėtų dujas skaičiuoti ne kubiniais metrais, o megavatvalandėmis. Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujos yra kaloringesnės ir energetiškai geresnės, o jas patalpinus į Inčukalnio saugyklą, jų energetinė vertė sumažėtų, todėl skaičiuojant kubiniais metrais šalis prarastų dalį dujų.
Anot jo, Latvijos reguliuotojas kitą savaitę skelbia taisyklių projekto aptarimą.
Valstybės valdomos energetikos įmonės „Latvenergo“ atstovai konsultacijose pareiškė, kad taisyklės ne visiškai dera su Latvijos energetikos įstatymu ir ES dujų direktyva, todėl prieš Latviją gali būti pradėta pažeidimo procedūra.
Lietuvos energetikos ministerija išreiškė susirūpinimą dėl nuostatos, pagal kurią trečiosioms šalims būtų suteikiama tik prieiga prie Latvijos dujų sistemos pajėgumo, kuris liktų patenkinus Latvijos naudotojų poreikius. Ministerijos nuomone, taip būtų diskriminuojami ne vietos naudotojai ir tai pažeistų ES trečiojo energetikos paketo principus bei būtų nesuderinama su šiuo metu vykstančiu ES energetinės sąjungos kūrimo procesu.
Panašią nuomonę apie trečiųjų šalių prieigą prie Latvijos dujų sistemos išreiškė ir Lietuvos energetikos įmonės. Pasiūlymus pateikė Lietuvos energetikos ministerija, „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos dujų tiekimas“ ir „Litgas“.
Šiuo metu prieiga prie gamtinių dujų perdavimo sistemos ir požeminės dujų saugyklos trečiosioms šalims suteikiama pagal atskiras sutartis. „Latvijas gaze“ iki šiol sudarė 9 sutartis.
