Penktadienį ES energetikos ministrai susitiks Briuselyje spręsti nelengvos užduoties – kaip sumažinti visoje bendrijoje išaugusias elektros ir dujų kainas. Paslapties šydą, apie ką suksis diskusijos, jau praskleidė užsienio žiniasklaida, paviešinusi Europos Komisijos (EK) pasiūlymus.
Viena iš idėjų – uždėti dujų kainoms „lubas“ visos ES mastu.
Nors iš atsinaujinančių išteklių Europoje pagaminama nemažai elektros energijos, šiuo metu jos didmenines kainas diktuoja dujos, palyginus su praėjusiais metais pabrangusios 10 kartų.
Taip yra dėl to, kad ES didmeninė elektros rinka veikia pagal ribinės kainodaros modelį. Tai reiškia, kad iš pradžių biržoje pasiūloma pigiausia, iš atsinaujinančių išteklių gauta energija, tačiau jei jos neužtenka, bendra elektros įsigijimo kaina nustatoma pagal brangiausią, iš dujų elektrą gaminančių įmonių pasiūlymą.
-
EK siūlo dvi galimas dujų kainų ribojimo priemones, aštrėjant nesutarimams su Rusija
-
V.Putinas: kainų „lubas“ nustačiusioms šalims nebus „jokių dujų, jokios naftos“
-
U.von der Leyen siūlo ES susitarti dėl rusiškų dujų kainų viršutinės ribos
-
D.Kreivys: „Lietuvai priimtinas siūlymas uždėti kainų lubas dujoms, reikalingoms elektrai gaminti“
Dėl šios priežasties energetikos bendrovės, pakankamai mažomis sąnaudomis gaminančios energiją iš vėjo, saulės ir kitų pigesnių šaltinių, susižeria didelius pelnus. Jeigu elektrai, pagamintai iš dujų, būtų nustatytos kainų „lubos“, sumažėtų ir didmeninė elektros kaina. Tai atskleidė ir tokį sprendimą pritaikiusių Ispanijos ir Portugalijos pavyzdys.
Kaip rašo su EK parengtu dokumentu susipažinęs leidinys „Financial Times“, ministrų susitikime bus svarstomos rekomendacijos valstybėms narėms įgyvendinti neatidėliotinas didmeninių kainų ribojimo priemones ir bus pateiktos dvi galimybės, kaip tai padaryti.
Viena iš jų – nustatyti maksimalią ribą importuojamoms rusiškoms dujoms visos ES mastu arba numatyti vieną rusiškų dujų pirkėją, kuris derėtųsi dėl konkrečių kainų. Antruoju atveju – įvesti kiekvienoje šalyje skirtingą ribojimo sistemą, atsižvelgiant į jos gaunamų energijos rūšių derinį. Tarp pasiūlymų – ir parama elektros energijos gamintojams, patiriantiems sunkumų dėl likvidumo, ir kai kurių elektros energijos gamintojų dirbtinai išpūsto pelno nukreipimas subsidijoms už elektrą.
Tad 15min apžvelgia, kokių energijos kainų suvaldymo priemonių jau ėmėsi ar planuoja imtis įvairios Europos šalys bei kokią paramą jos numatė savo gyventojams ir verslui.
Vokietija: nori pažaboti energetikos bendrovių pelną
Vokietijos vyriausybė jau paskelbė apie 65 mlrd. eurų vertės pagalbos paketą gyventojams ir verslui, kuriuo siekiama sušvelninti energijos kainų augimą.
Vienas svarbiausių šio plano punktų – Vokietijos vyriausybė pasišovė išspręsti elektros energijos rinkoje susiklosčiusią situaciją, kai įmonės, nenaudojančios dujų elektrai gaminti, susižeria įspūdingus pelnus vien dėl to, kad dujų kaina išaugino bendras elektros kainas.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad nuspręsta pakeisti rinkos taisykles taip, kad įmonės nebegautų tokių pelnų. Vienas iš svarstomų sprendimo būdų – įvesti papildomą mokestį elektrą iš vėjo, saulės ar anglies deginimo gaminančioms įmonėms, o surinktas lėšas panaudoti subsidijoms ir išmokoms, reikalingoms dėl smarkiai išaugusių energetinių išteklių, finansuoti.
Apie perteklinio pelno mokestį energijos gamintojams kalbama ir Jungtinėje Karalystėje, Italijoje bei kitose šalyse. Tuo tarpu Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys trečiadienį žurnalistams tvirtino, kad Lietuvai toks modelis, kurį ketinama svarstyti ir visos ES mastu, netiktų.
„EK siūlo, kad kiekviena šalis apribotų pelnus iš energijos šaltinių, kitokių nei dujos, ir, išėmusi tuos pelnus, padalintų juos elektros energijos vartotojams. Lietuva pati negamina elektros. Mes, prieš 10 metų uždarę atominę elektrinę, per tą laiką niekur nepajudėjome į priekį ir gaminame tik 20–30 proc. elektros energijos, kuri dažnu atveju yra nekonkurencinga”, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė D.Kreivys.
„Kadangi mes generacijos neturime, neturime ką išimti, mums tas modelis bus toks, kad mes turėsime aukštas kainas. O visoje kitoje Europoje bus žymiai žemesnės kainos“, – teigė ministras.
Pasak D.Kreivio, Lietuvai labiau būtų priimtos, pavyzdžiui, rusiškų dujų kainų lubos.
Beje, Vokietija viena pirmųjų Europoje jau paskelbė ir apie konkrečią paramą gyventojams, susiduriantiems su smarkiai pabrangusiais energetiniais ištekliais. Vokietijos vyriausybės pristatytame pagalbos plane numatytos vienkartinės 300 eurų išmokos gyventojams – 300 eurų prieš mokesčius visiems dirbantiems ir pensininkams bei 200 eurų studentams. Taip pat žadama išplėsti valstybės mokamas būsto pašalpas nuo dabartinių 700 000 gavėjų iki maždaug 2 mln.
Naujuoju lengvatų paketu taip pat mažinamos socialinio draudimo įmokos asmenims, kurių mėnesinės pajamos mažesnės nei 2000 eurų, ir didinamos išmokos už vaikus.
Pakete numatyta ir parama verslui – pavyzdžiui, lengvatinės paskolos, tačiau pagrindinė Vokietijos pramonės asociacija BDI šį pagalbos paketą sukritikavo, tvirtindama, kad paramos įmonėms jame pasigedo.
Jungtinė Karalystė: svarstoma įšaldyti sąskaitas už energiją
Naująja iš ES bloko pasitraukusios Jungtinės Karalystės ministre pirmininke tapusi Liz Truss ketvirtadienį pristatys ambicingą planą, kaip išspręsti energetikos krizę. Jau žinoma, kad viena iš svarstomų galimybių – sąskaitų už elektrą ir dujas įšaldymas.
Kaip pranešė „The Guardian“, tikimasi, kad L.Truss paskelbs apie planus įšaldyti energijos sąskaitas namų ūkiams iki maždaug 2500 svarų (2915 eurų), kai spalį ši riba turėjo padidėti iki 3549 svarų (4091 euro).
Manoma, kad šis planas gali atsieiti apie 100 mlrd. svarų (115 mlrd. eurų), o jį finansuoti, greičiausiai, ketinama skolinantis.
Anksčiau Vyriausybė taip pat patvirtino 400 svarų (461 euro) išmoką energetinėms išlaidoms kiekvienam namų ūkiui, kuri turėtų būti pradėta dalinti šį spalį.
„The Guardian“ ir BBC šaltiniai patvirtino, kad L.Truss komandos parengtame paramos plane taip pat numatyta riboti ir didmeninę dujų kainą, o tai padėtų tūkstančiams mažų įmonių, balansuojančių ant žlugimo ribos.
Teigiama, kad naujoji premjerė pristatys ir 40 mlrd. svaro sterlingų (46 mlrd. eurų) paramos paketą, skirtą JK įmonių sąskaitoms už energiją sumažinti.
„Bloomberg“ teigia, kad L.Truss svarsto du variantus, iš kurių vienas – kaip ir namų ūkių atveju, įmonėms nustatyti energijos sąnaudų viršutinę ribą. Kita galimybė – nuolaida, kurią įmonėms turėtų pasiūlyti visi energijos tiekėjai, teigiama „Bloomberg“ matytuose dokumentuose.
Teigiama, kad paramos pakete numatyta galimybė energijos tiekėjams gauti lengvatines paskolas, o didesnėms bendrovėms gali būti pasiūlytos mokesčių lengvatos, padėsiančios išgyventi aukštų kainų laikotarpį. L.Truss yra užsiminusi ir apie mokesčių mažinimą.
Nyderlandai: mažins energijos mokesčius
Nyderlandai taip pat atsiduria tarp šalių, rengiančių planą, kaip palengvinti pabrangusių energetinių išteklių naštą gyventojams.
16 mlrd. eurų vertės paketą ketinama paskirstyti keliomis kryptimis – 10 proc. padidinti minimalų darbo užmokestį, sumažinti energijos mokesčius, skirti subsidijas mažesnes pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Graikija: subsidijuos didžiąją dalį kainų šuolio
Graikijos vyriausybė subsidijuoti gyventojų sąskaitas už elektrą pradėjo 2021 m. rugsėjį ir, kaip rašo „Reuters“, nuo tada subsidijoms už energiją ir kitoms priemonėms jau išleido 8 milijardus eurų.
Nepaisant to, Graikija dar daugiau ketina padidinti subsidijų dydį – valstybė namų ūkiams padengs iki 94 proc. energijos mėnesinių sąskaitų kainų šuolio, mažoms ir vidutinėms įmonėms – 89 procentus.
Danija: išmokos vyresnio amžiaus žmonėms
Birželį Danijos vyriausybė nutarė skirti išmoką vyresnio amžiaus žmonėms – ši ir kitos priemonės atsieis 420 mln. eurų.
Kaip praneša „Reuters“, anksčiau buvo nutarta skirti 270 mln. eurų subsidijoms, skirtoms 419 tūkst. namų ūkių, labiausiai paliestų išaugusių sąskaitų už energijos išteklius.
Ispanija ir Portugalija: riboja dujų kainą
Gavusios išimtį iš Europos Komisijos Ispanija ir Portugalija jau nuo birželio vidurio pradėjo taikyti naujas elektros kainos nustatymo taisykles, apie kurias dabar jau bus diskutuojama ir ES lygmeniu.
Šie pokyčiai leido šioms šalims sumažinti elektros kainas – didmeninė elektros kaina abiejose šalyse tapo viena mažiausių Europoje.
Pagrindinė šios iniciatyvos mintis – dujų kaina elektros kainos apskaičiavimui apribota iki 48,8 eurų už megavatvalandę. Tiesa, kaip rašo ispanų žiniasklaida, tai nereiškia, kad didelė dujų kaina nedaro Ispanijai įtakos, nes iš dujų elektrą gaminančios bendrovės gauna iš valstybės kompensaciją. Ši priemonė, kuri veiks iki 2023 metų gegužės 31 dienos, Ispanijos biudžetui atsieis apie 8 mlrd. eurų.
Ispanijos vyriausybė taip pat paskelbė, kad nuo spalio mėn. iki metų pabaigos PVM gamtinėms dujoms sumažins nuo 21 proc. iki 5 proc.
Prancūzija: apribojo didmeninių energijo kainų augimą
Sausį Prancūzijos vyriausybė privertė valstybei priklausantį energijos tiekėją EDF metams apriboti kainų augimą iki 4 proc. namų ūkiams ir smulkiems verslams. Skaičiuojama, kad ši priemonė jau sustabdė energijos kainų augimą 40-čia procentų ir padėjo trimis procentiniais punktais sumažinti infliacijos lygį.
Nors skaičiuojama, kad valstybei tai jau atsiėjo milijardus eurų, manoma, kad ši priemonė bus pratęsta ir 2023 metais.
Prancūzijos ekonomikos ministras Bruno Le Maire pareiškė, kad jei kitąmet energijos kainoms nebūtų nustatytos „lubos“, dujų ir elektros kainos padidėtų mažiausiai 100 proc. – vidutiniškai apie 100 eurų per mėnesį vienam namų ūkiui.
Be to, planuojama 2023 m. biudžete numatyti paramą mažiausias pajamas gaunantiems namų ūkiams.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat pareiškė, kad Paryžius remia ES lygmeniu įvesti mokestį elektros energijos bendrovėms, kurios dėl didmeninės ES elektros rinkos struktūros gauna pernelyg didelį pelną.
„Jei toks požiūris nebūtų įgyvendintas Europos lygmeniu, būtume priversti jį svarstyti nacionaliniu lygmeniu“, – pridūrė Prancūzijos prezidentas.
Suomija ir Švedija: rems elektros gamintojus
Siekiant išvengti „Lehman Brothers“ efekto, kai bankrutavus ketvirtam pagal dydį JAV investiciniam bankui dėl grandininės reakcijos kilo pasaulinė finansų krizė, Suomija ir Švedija sekmadienį paskelbė, kad energetikos bendrovėms padės išspręsti likvidumo problemas.
Abi šalys pasiūlys šioms įmonėms likvidumo garantijų už milijardus eurų.
Suomija ketina suteikti pagalbos už 10 mlrd. eurų, o Švedija – už 23,4 mlrd. eurų.
Pasak Suomijos ministrės pirmininkės Sannos Marin, ši parama – paskutinė galimybė finansuoti įmones, kurioms kitu atveju grėstų nemokumas.
