J.Pawlowska-Radecka turi patirties renovuojant daugiabučius namus. Ji vadovauja įmonės skyriui, kuris administruoja nedidelį Varšuvos rajoną – beveik 300 pastatų, kuriuose yra apie 18 tūkst. butų. Renovacija čia prasidėjo dar 1994 metais, o pirmieji darbai buvo baigti apie 1996-uosius.
Gyventojams reikia informacijos
Paklausta, nuo ko reikia viską pradėti, J.Pawlowska-Radecka patarė pirmiausia gerai pasiruošti, o tada gyventojams pateikti kuo išsamesnę informaciją. „Visų pirma atlikau išsamią analizę, ką reikia padaryti ir kaip ketinu tai atlikti, ir pateikiau šią informaciją gyventojams. Vyko susitikimai, pokalbiai, pasakojau, kad kiekvienas galės individualiai reguliuoti šilumą savo butuose, mokės tik už tai, ką pats suvartoja. Jeigu norės daugiau šilumos, galės vartoti, bet pats už tai turės ir susimokėti“, – apie pirmuosius žingsnius pradedant renovuoti daugiabutį pasakojo vieno Varšuvos rajono namų ūkio įmonės vadovė.
Šios investicijos grįžta labai greitai. Kai namas renovuojamas, jam apšildyti reikalingas energijos kiekis nuolat mažėja, – sakė J.Pawlowska-Radecka.
Renovacija šio Varšuvos rajono daugiabučiuose prasidėjo būtent nuo individualios šilumos apskaitos sistemų diegimo. J.Pawlowska-Radecka aiškino, kad kiekvienam gyventojui svarbu pačiam reguliuoti savo suvartojamos šilumos kiekį. Po metų, gavę metines ataskaitas, visi troško užmesti akį, kiek šilumos suvartojo kaimynas. Jeigu mažiau – išsiaiškinti, kaip jam tai pavyko.
J.Pawlowska-Radecka pasakojo, kad rajonas, kurio butui ūkiui ji vadovauja, yra vienas naujesnių, tad daugumos namų sienų, stogų šiltinimą galima buvo šiek tiek atidėti. Tokiu būdu darbai nevyko vienu metu, tad ir įtikinti gyventojus nebuvę sunku.
„Šios investicijos grįžta labai greitai. Kai namas renovuojamas, jam apšildyti reikalingas energijos kiekis nuolat mažėja. Šilumos gamybos kaina auga, o jeigu namas nebūtų modernizuotas, jam reikėtų kur kas daugiau energijos, tad ir mokesčiai už būstą būtų kur kas didesni. Žmonės dabar moka mažiau. Būtent tai, kad jie mokės mažiau, nepaisant, kaip augs energijos kainos, juos ir įtikino“, – patirtimi dalinosi Lenkijos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus bei Lietuvos statybininkų asociacijos surengtos konferencijos „Daugiabučių namų modernizavimas. Problemos, iššūkiai, technologijos“ viešnia.
Valstybės paramos neprašė
Nė vieno iš savo administruojamų namų renovacijai J.Pawlowska-Radecka neprašė paramos iš valstybės biudžeto. Esą iki 1997 metų Lenkija teikė dotacijas, vėliau – tik termomodernizacijos premijas, kurias gauti itin sunku, šiame fonde lėšų nėra daug.
„Mes išsaugojome tokius pačius mokesčius, kokius gyventojai mokėjo iki renovacijos, bet jeigu kas nors norėjo mokėti mažiau, turėjo dalį modernizacijos išlaidų padengti iš anksto. Tačiau namų apšiltinimui buvo paimta banko paskola, kuri iki šiol yra mokama, bet mokesčiai vis tiek nėra didesni, nei buvo. Žmonės sutiko, nes jaučia efektą – rajonai yra gražesni, butuose šilčiau, niekada nebepamatysi buto visiškai atidarytais langais, nes kiekvienas žino – reikia tiesiog prisukti šilumą“, – pasakojo Varšuvos Idzikovskio rajono daugiabučių valdytoja.
Šio Varšuvos rajono gyventojai dabar moka mažiausius mokesčius už šilumą visoje Lenkijos sostinėje. Tai J.Pawlowska-Radecka vadina savo sėkme.
Jeigu kas klausia, ar verta modernizuoti ir apšiltinti daugiabutį, J.Pawlowska-Radecka turi paprastą atsakymą: šilumos sąnaudos apšiltinus namą sumažės nuo 25 iki 60 proc., priklausomai, kokios būklės namas buvo, kokie darbai atlikti. Tačiau mažėjantys mokesčiai tėra viena medalio pusė, juk renovuotame name gerokai išauga būsto vertė (Varšuvoje – 10-15 proc.), gyventi tampa patogiau, o aplinka – estetiškesnė. Tai, varšuvietės teigimu, pakankami argumentai atnaujinti savo gyvenamąjį namą.
