Pasak Ignalinos AE laikinai einančio generalinio direktoriaus pareigas Audriaus Kamieno, nors branduoliniai reaktoriai buvo sustabdyti daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau radioaktyviosios atliekos čia tebesusidaro ir susidarys, kol bus tęsiamas jėgainės eksploatavimo nutraukimas, kurį numatyta baigti 2038–aisiais.
Iki to laiko suplanuota išmontuoti branduolinius reaktorius bei kitą jėgainės įrangą, nugriauti pastatus, išardyti konstrukcijas.
Privalome saugiai sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos naštos.
„Atominėje elektrinėje iš branduolinio kuro buvo gaminama elektros energija. Šalutinis šio proceso rezultatas – susikaupusios radioaktyviosios medžiagos. Jų generavimas, sustabdžius abu reaktorius, sąlyginai sustojo, tačiau jau sukauptas užterštumas savaime niekur nedingo ir nedings. Dėl to privalome saugiai sutvarkyti radioaktyviąsias atliekas, kad ateities kartos nepaveldėtų nepagrįstos naštos“, – aiškina A.Kamienas.
Didžiausia radioaktyviųjų medžiagų dalis yra atominės elektrinės panaudoto branduolinio kuro rinklėse. Šios ir kitos ilgaamžės radioaktyviosios medžiagos susidarė tuo metu, kai branduolinė jėgainė veikė ir gamino elektrą.
Šiuo metu abejuose reaktoriuose panaudoto branduolinio kuro jau nebėra. Iškrautas iš reaktorių jis sudėtas į konteinerius ir patalpintas laikinose saugyklose, kuriose bus saugomos iki giluminio atliekyno įrengimo.
Kas yra giluminis atliekynas?
Numatyta, kad 2068–aisiais Lietuvoje turės būti pastatytas ir pradėtas eksploatuoti giluminis atliekynas, skirtas panaudotam branduoliniam kurui ir kitoms ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms saugoti, nes toks sprendimas šiandien pasaulyje yra vienintelis tvarus galutinio jų sutvarkymo būdas.
Šiuo metu panaudotas branduolinis kuras ir ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra padėtos į saugyklas, kurios suprojektuotos mažiausiai 50 metų tarnavimo laikotarpiui. Pasibaigus saugyklų eksploatavimo terminui, turi būti pasirengta galutinai sutvarkyti ilgaamžes radioaktyviąsias atliekas, perkeliant jas į giluminį atliekyną tūkstančiams metų.
Giluminis atliekynas – tai specialios paskirties inžinerinis statinys, įrengiamas žemės gelmėse. Jam įrengti atrenkamos tik seismiškai ir tektoniškai stabilios teritorijos, kuriose tinkamos geologinės formacijos slūgso 200–700 metrų gylyje.
Pažymėtina, kad yra daug įvairių uolienų, tačiau ne visos jos yra tinkamos įrengti giluminį atliekyną. Atrenkamos tik tos geologinės formacijos, kurios per milijonus metų mažai pakito, jų savybes galima patikimai įvertinti ir kurios, tikėtina, išliks stabilios per ateinantį milijoną metų.
Mokslininkai teigia: sprendimas saugus
Įrengus giluminį atliekyną, aplinkos saugą užtikrins ne tik natūralūs gamtiniai barjerai – giliai slūgsančios uolienos, bet ir taip pat papildomai įrengiami inžineriniai barjerai.
Remdamiesi atliktomis saugos analizėmis ir prognozėmis, yra parenkami tokie inžineriniai barjerai, kad giluminio atliekyno sauga išliktų pakankama net ir tuo atveju, jeigu bėgant laikui viename iš minėtų barjerų atsirastų defektų.
Giluminiame atliekyne radioaktyviosios atliekos specialiuose konteineriuose įstumiamos į gilius tunelius
Giluminiame atliekyne radioaktyviosios atliekos specialiuose konteineriuose įstumiamos į gilius tunelius. Užpildžius tunelius konteineriais, jie užsandarinami specialiomis medžiagomis ir užplombuojami, užtikrinant ilgalaikę aplinkos apsaugą nuo galimo radiologinio pavojaus ar galimo žmogaus poveikio. Taip pat bus įrengtos šachtos moksliniams tyrimams, aplinkos pokyčių ir radiacinio fono stebėjimui.
Šiuo metu giluminis atliekynas dar nėra eksploatuojamas nei vienoje valstybėje, tačiau yra keletas šalių, kur tokių atliekynų projektai yra smarkiai pažengę. Suomija, Prancūzija ir Švedija jau pasirinko vietas tokiems atliekynams įrengti, atlieka reikiamus geologinius, inžinerinių barjerų ir konteinerių, jų medžiagų tyrimus, vykdo kitus parengiamuosius darbus.
Vienintelis sprendimas – giluminis atliekynas
- Atsižvelgiant į esamas technologijas, šiuo metu vienintelis tvarus, saugus bei realus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų galutinis sutvarkymo būdas – dėti jas į giluminį atliekyną;
- Lietuvos įstatymai draudžia panaudotą branduolinį kurą perdirbti šalies teritorijoje. Jį galima būtų perdirbti užsienyje, tačiau susidariusios antrinės atliekos būtų grąžinamos Lietuvai;
- Antrines ilgaamžes didelio aktyvumo atliekas būtina tvarkyti panašiai, kaip ir neperdirbtą panaudotą branduolinį kurą;
- Lietuva, kaip ir kitos užsienio valstybės, draudžia įvežti į savo teritoriją kitų šalių radioaktyviąsias atliekas. Todėl mūsų šalyje esančios ir susidarysiančios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos galutinai turi būti sutvarkytos Lietuvoje;
- Giluminį atliekyną, kaip vienintelį didelio aktyvumo radioaktyviųjų atliekų galutinį sutvarkymo būdą, Lietuva yra įtvirtinusi savo teisės aktuose.
