Aiškumas turi atsirasti iki vasario
Ryžtingas Lietuvos žingsnis reikalingas pirmiausia dėl to, kad būtų paneigtas projekto partnerių argumentas, jog „Lietuva vis dar neapsisprendžia“. Šitą argumentą ypač pamėgo Estijos derybininkai. Šaltinių teigimu, Estija visuomet buvo didžiausias šio projekto stabdys, tačiau viešojoje erdvėje estai nuolat eskaluodavo mintį apie lietuvių neryžtingumą ir neapsisprendimą.
Kitą savaitę turėtų posėdžiauti praėjusių metų gruodžio 18 d. sudaryta Komisija elektros energijos gamybos, sinchronizacijos ir rinkos veikimo klausimams spręsti. Jos pirmininkas – premjeras Algirdas Butkevičius. Komisijos nariai – Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis ir septyni ministrai: Jaroslavas Neverovičius, Juozas Bernatonis, Evaldas Gustas, Linas Linkevičius, Valentinas Mazuronis, Rimantas Sinkevičius ir Rimantas Šadžius.
Šaltinių teigimu, Estija visuomet buvo didžiausias šio projekto stabdys, tačiau viešojoje erdvėje estai nuolat eskaluodavo mintį apie lietuvių neryžtingumą ir neapsisprendimą.
Be kitų klausimų, šiai komisijai pavesta iki 2014 m. vasario 1 d. parengti ir pateikti Vyriausybei veiksmų planą, siekiant didinti naujos branduolinės elektrinės projekto brandą ir konkurencingumą.
Geresnių sąlygų jau nebebus
Sulaukti dar geresnių sąlygų iš strateginio investuotojo „Hitachi“, atrodo, nėra realu. Bet nepasinaudoti kantriųjų japonų siūlomomis sąlygomis būtų mažų mažiausiai neprotinga.
„Hitachi“ ne tik sutinka savo paskolos, kuri būtų suteikta už 4,3 proc. metų palūkanas, dalį atiduoti regioniniams partneriams, bet sutiktų perduoti ir Japonijos vyriausybės paramą už technologijų eksportą.
Lietuva aiškią savo poziciją turi suformuoti iki Baltijos šalių ministrų pirmininkų tarybos posėdžio, kuris vyks vasario pradžioje Estijoje.
„Dėl atominės elektrinės mes vasario mėnesį, kai vyks Ministrų pirmininkų tarybos posėdis, jau pateiksim tam tikrą poziciją dėl bendros Baltijos šalių energetikos rinkos sukūrimo, taip pat bus kalbama apie sinchronizavimo sistemos diegimą, sujungiant Baltijos šalis su Vakarų energetikos tinklais. Ir taip pat trečioji dalis bus dėl atominės elektrinės, nes kol kas atsakymo iš mūsų partnerių dar neturime“, – ketvirtadienį Žinių radijui pareiškė Lietuvos premjeras A.Butkevičius.
Bandomas kurti palankus fonas
Metai – tiek laiko prireikė pripažinti, jog Visagino atominės elektrinės projektas yra gyvybiškai būtinas Lietuvai. Tik taip galima vertinti politikų kalbas, kad projektas yra gerokai atpigintas, todėl jį galima vadinti tiesiog nauju.
Kai kurie politikai ir nepriklausomi elektros tiekėjai įsitikinę, kad toks teigiamas posūkis Visagino atominės elektrinės projekte atsirado dėl elektros kainų krizės.
Politikos apžvalgininkai mano, kad tokią taktiką valdančioji dauguma pasirinko vien dėl to, kad būtų galima grįžti prie projekto, kuris nesulaukė Lietuvos žmonių pritarimo. Neva, projektas naujas, atpigintas, o be to, dar reikėtų surengti visuotinę apklausą, nes pernykštis referendumas, surengtas kartu su Seimo rinkimais, buvo klaida.
Tuo tarpu kai kurie politikai ir nepriklausomi elektros tiekėjai įsitikinę, kad toks teigiamas posūkis Visagino atominės elektrinės projekte atsirado dėl elektros kainų krizės.
Pagaliau įsitikinta, kad neturint bazinių elektros gamybos pajėgumų Lietuvoje, elektros kaina bet kuriuo metu gali pakilti į neregėtas aukštumas.
Pasikliauti vien importu negalima
Pernai spalio mėnesį elektros tiekėjai elektrą biržoje buvo priversti pirkti po 72 centus už kilovatvalandę. Tai buvo labai rimtas signalas, kad elektra gali brangti tiek verslui, tiek gyventojams.
Metinis rezultatas – vidutinė elektros kaina biržoje Lietuvos prekybos zonoje 2013 metais buvo 16,9 cento už kilovatvalandę, arba 9,6 proc. aukštesnė, nei 2012 metais.
Todėl tikėtina, kad tokios tendencijos galėjo padėti greičiau apsispręsti dėl atominės elektrinės projekto. Kai kurių politikų ir ekspertų kalbos, kad rinkoje – gausybė pigios elektros, pasirodė nelabai įžvalgios.
Dabar jau tapo akivaizdu, kad be savų konkurencingų gamybos šaltinių, Lietuva yra visiškai priklausoma nuo kaimynų ir nuo jų energetikos ūkio. Sumanė kaliningradiečiai paremontuoti elektrinę – ir šovė kainos į viršų.
Kas geriau – kinai ar japonai?
Tuo tarpu patikinimai, kad projektas tapo nauju, yra tik teigiamas emocinis fonas, nes projektas yra tas pats: elektrinę statys japonų koncernas „Hitachi“, ten stovės 3+ kartos verdančio vandens reaktorius.
Jeigu projektas būtų naujas, tai mūsų Vyriausybei reikėtų ieškoti ir kitų technologijų, ir kitų investuotojų. Taip, kaip elgiasi Didžiosios Britanijos finansų ministras George'as Osborne'as. Pastarasis ieškoti investuotojų Didžiosios Britanijos branduolinei pramonei buvo nuvykęs į Kiniją. Kinai pakviesti kartu su prancūzų EDF statyti naują britų atominę elektrinę Somersete, Hinkli Pointe.
„Tai geras sandoris Didžiosios Britanijos mokesčių mokėtojams, ir mes, be abejo, užtikrinsime, kad būtų laikomasi pačių griežčiausių saugumo taisyklių. Bet kinų investicijos į Didžiosios Britanijos atominę energiją reiškia, kad, užuot patys statę tokias elektrines, galėsime panaudoti pinigus mokyklų ir ligoninių statyboms, o ateityje britų šeimų išlaidos už energiją sumažės ir bus pastovesnės“, – nevyniodamas žodžių į vatą ir nesibaimindamas atominės energetikos priešininkų, kalbėjo Didžiosios Britanijos finansų ministras.
Kinijos ir Japonijos technologijas sunku net palyginti. Todėl šį britų žingsnį galima laikyti dar vienu geru signalu, kad Lietuvos pasirinkimas yra pamatuotas, išmintingas ir strategiškai labai svarbus.