Džiaugiasi atradusi savitarnos svetainę
37 metų alytiškė Neringa juokauja, kad atsiskaitymo už dujas ir elektrą knygeles pasiliks ateičiai – kada nors jos taps tikriausia senovine retenybe. Iki šiol už komunalines paslaugas pašnekovė atsiskaitydavo fizinėse vietose, tačiau, kaip pati sako, karantinas privertė ne tik keisti bendravimo įpročius, bet ir išmokti naujų dalykų. Vienas iš jų – naudotis „Ignitis“ savitarnos svetaine.
Paklausta, kodėl iki šiol už paslaugas nemokėdavo internetu, pašnekovė svarstė, kad anksčiau paprasčiausiai nebuvo poreikio. „Kol pati neišbandžiau, – sakė ji, – nežinojau, kaip tai patogu.“
Be to, anot jos, atrodė, kad mokesčius mokėti internetu bus daug sudėtingiau, tačiau paaiškėjo, kad yra priešingai – „Ignitis“ savitarnos sistema viską padaro automatiškai, todėl pačiam nereikia nieko skaičiuoti, pakanka įvesti skaitiklių rodmenis.
„Tai ir viskas, daugiau nereikia nieko daryti?“, – stebėjosi ji, pirmąkart išbandžiusi savitarnos svetainę.
Padeda sutaupyti ir pinigų, ir laiko
Pašnekovę nustebino dar vienas dalykas. Pasak jos, kalbant apie internetines paslaugas ar priemones, paprastai daugiausiai dėmesio skiriama didiesiems Lietuvos miestams, o mažesniųjų, pavyzdžiui, Alytus gyventojus, inovatyvūs sprendimai pasiekia vėliau.
„Anksčiau nežinojau, kad savitarnos svetainėje galiu sumokėti ne tik už elektrą ar dujas, bet ir kitas paslaugas. Dabar vienu paspaudimu galėsiu atsiskaityti už viską – vandenį, šildymą, internetą, atliekų išvežimą. Labai gerai, kad sąraše yra ne tik didžiausi paslaugų teikėjai“, – įspūdžiais dalijosi ji.
Neringa svarstė, kad labai naudinga ir tai, kad savitarnos svetainėje galima peržiūrėti elektros suvartojimo istoriją. Žinoma, kol kas ji – nauja vartotoja, tačiau jau dabar nekantrauja sužinoti, kaip skirtingu metų laiku keičiasi suvartotos energijos kiekis. Kaip sakė pašnekovė, galbūt tai padės daugiau sutaupyti.
Sutaupytą laiką mieliau skirs šeimai ar ramiems pasivaikščiojimams gamtoje.
Paklausta, ar pasibaigus karantinui ketina grįžti prie gyvų atsiskaitymų Neringa pasakojo, kad nors tiesioginio bendravimo išties pasiilgo, už komunalines paslaugas nuo šiol atsiskaitinės tik internetu, o sutaupytą laiką mieliau skirs šeimai ar ramiems pasivaikščiojimams gamtoje. Be to, pašnekovė pridūrė, kad pati jau išmokusi naudotis „Ignitis“ savitarna dabar ketina paskatinti ir savo tėvus. Svarbiausia, anot jos, iš pradžių viską kantriai paaiškinti bei parodyti, nes viskas daug lengviau, negu kartais įsivaizduojame.
76 proc. vengia prašyti pagalbos
Kaip paaiškino projekto „Prisijungusi Lietuva“ atstovė B.Stanevičienė, rugsėjį asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad 56 proc. lietuvių savo skaitmeninius įgūdžius vertina puikiai arba gerai. Dažniausiai tai didesnių miestų 18-35 metų amžiaus gyventojai. Tuo tarpu, anot pašnekovės, vyresni žmonės naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis dažnai patiria stresą, o pagalbos ieškoti drovisi. Paaiškėjo, kad net 76 proc. šalies gyventojų vengia klausti bei prašyti pagalbos, jei susiduria su sunkumais naudodamiesi skaitmeninėmis technologijomis.
„Psichologai pastebi, kad senjorai patiria spaudimą atitikti tobulo žmogaus kriterijus bei nenori būti išjuokti dėl to, kad neišmano skaitmeninių technologijų. Tačiau viskas yra daug paprasčiau, svarbu paskatinti įsidrąsinti ir nebijoti mokytis, klausti. Baimės gimsta iš nežinojimo ir įsivaizdavimo, kad kompiuterio įjungimas prilygsta lėktuvo pilotavimui“, – kalbėjo ji.
asociacijos „Langas į ateitį“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad:
- Net 8,5 proc. vadovų gėdijasi prašyti pagalbos naudojantis išmaniaisiais įrenginiais, programėlėmis ar internetu. Tai didžiausia dalis, palyginti su kitomis grupėmis.
- Nesinaudojančių moderniomis technologijomis yra visur. Didmiesčiuose tokių žmonių yra 7 proc., mažesniuose miestuose – 9 proc., kaimuose – 12,5 proc.
- Ieškantys pagalbos vyrai labiausiai pasitiki savo jėgomis – 25 proc. atsakymų patys ieško internete. Taip elgiasi tik 14 proc. moterų.
- IT specialistais labiausiai pasitikima regionuose: 15 proc. mažesniuose miestuose ir 14 proc. kaimo vietovėse. Didmiesčiuose jų patarimo prašo 8 proc. gyventojų.
- Kuo žemesnis išsilavinimas, tuo prastesni naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais įgūdžiai. Net 19 proc. vidurinės mokyklos nebaigusių gyventojų nesinaudoja išmaniaisiais įrenginiais.
Norinčių išmokti naudotis internetu – daugybė
Anot B.Stanevičienės, projektas „Prisijungusi Lietuva“ pasiryžo griauti visuomenėje nusistovėjusius stereotipus, garsiai kalbėti apie žmonių baimę klausti ir prašyti pagalbos, susijusios su internetu, išmaniaisiais įrenginiais.
Pašnekovė įsitikinusi, kad šiandieniniame pasaulyje skaitmeninis raštingumas yra vienas iš labai svarbių bendrųjų gebėjimų, prilygstančių skaitymui ar rašymui. „Siekiame, – paaiškino ji, – kad kuo daugiau žmonių, ypatingai vyresnio amžiaus, susipažintų su skaitmeninių technologijų teikiama nauda ir privalumais bei pasinaudotų galimybe ir pagalba ugdyti savo skaitmeninius įgūdžius.“
Pašnekovė atskleidė, kad vos prieš metus bibliotekose prasidėję skaitmeninio raštingumo mokymai iki karantino pritraukė beveik 50 tūkst. dalyvių. Ar gali būti geresnis įrodymas, kad lietuviai nori išmokti naudotis skaitmeniniais įrenginiais?
Pasak B.Stanevičienės, gyventojų entuziazmo nesumažino nė prasidėjęs karantinas – susidomėjimas savarankiško internetinio mokymosi moduliais „Prisijungusi.lt“ padidėjo daugiau nei 10 kartų. Be to, prieš dvi savaites prasidėjo skaitmeninio raštingumo pamokos internete. Jose, tiesiogiai bendraudami su lektoriais ekrane, dalyviai turi galimybę užduoti rūpimus klausimus.
Paklausta, kiek iš į mokymus atėjusių žmonių sėkmingai išmoksta naudotis internetu, B.Stanevičienė atskleidė, kad absoliuti dauguma. Be to, pasak jos, net 93 proc. dalyvių teigia, kad mokymus rekomenduotų ir kitiems, norintiems išmokti naudotis internetu ir skaitmeniniais įrenginiais.
