„Žengiame į Kauno šilumos gamybos rinką, kur aktyvi gamintojų konkurencija vasarą atskleidžia visus biokuro privalumus. Dabar, liepą, šilumos gamybos kaina tesiekia 7-8 cnt/kWh ir Kaunas tapo pavyzdžiu, ką gali garantuoti laisva nepriklausomų šilumos gamintojų konkurencija“, – sakė Gediminas Uloza, bendrovės „Pramonės energija“ direktorius.
Šilumos kainos lubos – 11 cnt
Kaune veikia kelios privačios biokuro katilinės, kurių pagamintos šilumos kainos nedaug mažesnės nei pagrindinės Kauno šilumos tiekėjos Kauno termofikacinės elektrinės (KTE).
Įmonių grupės „E energija“, kuriai priklauso „Pramonės energija“, generalinis direktorius Virginijus Strioga 15min.lt tvirtino, kad naujosios jėgainės statybai naudotos ES lėšos, todėl jos parduodamos šilumos energijos kainą reguliuoja valstybė. „Negalėsime parduoti šilumos brangiau nei 11 cnt už kWh. Tai bus geras drausminantis pavyzdys kitiems šilumos iš biokuro gamintojams, kad galima pagaminti pigesnę energiją“, – mano V.Strioga.
„Negalėsime parduoti šilumos brangiau nei 11 cnt už kWh. Tai bus geras drausminantis pavyzdys kitiems šilumos iš biokuro gamintojams, kad galima pagaminti pigesnę energiją“, – mano V.Strioga.
Skaičiuojama, jog vien dėl atsiradusio biokuro katilinių galios pertekliaus ir prasidėjusios gamintojų konkurencijos vienos kWh gamybos kaina Kaune sumažėjo beveik per pusę – nuo 15 cnt (2014-ųjų sausį) iki 8 cnt (2014-ųjų liepą). Kauno miesto vartotojams tai reiškia beveik 2,5 mln. Lt mažesnes išlaidas vien už liepos mėnesį. Nors žiemą biokuras viso Kauno miesto poreikio dar nepatenkins, tačiau biokuro katilinės, o ypač reguliuojamos, savo dalimi vis tiek mažins naštą visiems vartotojams.
Ekspertų vertinimu, Kaunas pastaraisiais metais sugebėjo įšokti į biokuro traukinį ir net atsidurti daugelio miestų, įskaitant sostinę, priešakyje.
2010 metais Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustačius šilumos energijos supirkimo tvarką iš nepriklausomų šilumos gamintojų Kaune buvo sukurta palanki erdvė privačioms investicijoms, o šilumos tiekėjas AB „Kauno energija“ sėkmingai bendradarbiauja su nepriklausomais gamintojais siekiant mažesnės šilumos kainos kauniečiams.
Žada pigesnius mokesčius ir žiemą
Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, naujoji biokuro katilinė Petrašiūnuose žymi lūžį miesto šilumos ūkyje, kai nepriklausomi gamintojai vasarą vien biokuru gali patenkinti visą šilumos energijos poreikį. „Prieš keletą metų Kauno miesto pasirinkta kryptis skatinti privačių gamintojų atsiradimą visiškai pasiteisino: miestui nebereikia skolintis investicijoms, o privatūs gamintojai sugeba pasiūlyti iš tiesų konkurencingą šilumos kainą“, – teigė meras.
Pasak Kauno mero Andriaus Kupčinsko, naujoji biokuro katilinė Petrašiūnuose žymi lūžį miesto šilumos ūkyje, kai nepriklausomi gamintojai vasarą vien biokuru gali patenkinti visą šilumos energijos poreikį.
Pasak jo, maža biokuro savikaina sukūrė situaciją, kai instaliuotos katilinių galios perteklius (miesto poreikis vasarą apie 45 MW, o instaliuotų biokuro katilų maksimali galia jau viršija 50 MW) verčia tiekėjus konkuruoti kaina.
Klaipėdoje analogiška situacija fiksuota jau prieš metus, kai 2013 m. gegužę pradėjo veikti atliekas ir biokurą deginanti nepriklausomo šilumos gamintojo jėgainė.
Nors žiemą Kaunas neišsiverčia be dujomis kūrenamos KTE, A.Kupčinskas tikino, kad šilumos kaina bus mažesnė nei anksčiau ir ateinantį šildymo sezoną. „Ji tikrai nebus didesnė nei 30 cnt už kWh, anksčiau ji buvo 32 cnt. Nors kol kas mažieji gamintojai dar nesukuria realios konkurencijos, bet rekonstruojamos Inkaro, Petrašiūnų katilinės, kitos planuojamos statyti jėgainės sukurs konkurencines sąlygas šilumos ūkyje ir šaltuoju laikotarpiu“, – tvirtino meras.
Vienintelė privati katilinė už ES lėšas
Petrašiūnuose, R.Kalantos gatvėje, pradėjusioje veikti katilinėje sumontuoti du 8 MW galios biokuro katilai ir dūmus valantis kondensacinis ekonomaizeris, bendrą galią padidinantis dar 3,2 megavato. Visu pajėgumu veikiančioje katilinėje per dieną žiemos sezono metu sunaudojama apie 600 kubinių metrų medienos skiedrų.
Žiemą katilinė gamins iki 10 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos energijos, o vasarą ji pajėgi paruošti net trečdalį karštam vandeniui reikalingos šilumos.
Žiemą katilinė gamins iki 10 proc. Kauno miestui reikalingos šilumos energijos, o vasarą ji pajėgi paruošti net trečdalį karštam vandeniui reikalingos šilumos.
Katilinė pastatyta Kauno pramoninėje zonoje, buvusios Ketaus liejyklos atliekų sąvartyno teritorijoje. Sutvarkytame daugiau nei hektaro plote sumontuotos modernios aplinkos apsaugos technologijos – katilinės dūmai valomi net trimis pakopomis (sausuoju ir šlapiuoju būdu), teritorija aptverta aukšta garsą izoliuojančia tvora. Iš viso sukurta iki 20 naujų darbo vietų, o bendros projekto investicijos Kaune sudaro daugiau nei 21 mln. litų, iš kurių 6 mln. Lt – ES struktūrinių fondų lėšos.
„Atidarytoji katilinė yra pirmoji ir kol kas vienintelė nepriklausoma biokuro katilinė Kaune, finansuojama ES struktūrinių fondų paramos lėšomis. Dėl ES paramos šiai katilinei yra nustatyta reguliuojama šilumos kaina, leisianti užtikrinanti maksimalią naudą vartotojams tiek vasaros, tiek ir žiemos sezono metu“, – sakė G.Uloza.
