„Terminai (permokos grąžinimo – BNS) ir visa kita turės dar būti suderinti su Kainų komisija, kol kas dar negalima sakyti, kaip ir kada (...) Kaip bus nuspręsta, per kokį laikotarpį grąžinti, tai taip ir grąžinsime (...) Žinodami savo vartotojų skaičių, maždaug taip skaičiuojame, kad tai turėtų būti apie 5 eurai vienam namų ūkiui“, – BNS sakė įmonės atstovas spaudai Ūdrys Staselka.
Pasak jo, šilumos kaina Kaune mažėja trečią mėnesį iš eilės ir grąžinama permoka sąskaitas turėtų sumažinti nedaug.
„600 tūkst. eurų permoka šilumos kainai įtakos galėtų turėti gal iki 0,5 proc. (...) Lyginant balandį su kovu, šilumos kaina mažėja 11,8 proc., po kainų perskaičiavimo dar apie 10 proc. galėtų sumažėti. Gegužės ar birželio mėnesį šilumos kaina susumavus galėtų būti mažesnė kauniečiams visais 20 proc.“, – aiškino Ū.Staselka.
Anot jo, bendrovė laikosi savo pozicijos dėl šilumos gamybos sąnaudų: „Turime nuomonę, kad mes su savo skaičiavimais buvome teisūs“.
Kainų komisija ketvirtadienį nusprendė, kad „Kauno energija“ turės iš savo pelno vartotojams grąžinti 653,5 tūkst. eurų. Neplaninį bendrovės patikrinimą atlikusi komisija nustatė, kad šilumos tiekėja nuo 2016 metų rugpjūčio iki 2018 metų vasario neteisingai skaičiavo palyginamąsias šilumos gamybos sąnaudas.
Pasak komisijos, įstatyme yra įtvirtinta, kad visais atvejais aukcionuose superkama šiluma negali būti brangesnė negu tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos.
Nepriklausomi šilumos gamintojai ir „Kauno energija“ pastaruosius mėnesius vieni kitus kaltino dėl metų pradžioje beveik dešimtadaliu padidėjusios šildymo kainos.
Kainų komisijos duomenimis, kovą už centralizuotai tiekiamą šilumą tarp penkių didžiųjų miestų Kauno gyventojai mokės daugiausiai tarp didžiųjų miestų – 5,33 cento už kilovatvalandę (be PVM), arba 5,2 proc. mažiau nei vasarį, bet 7,9 proc. daugiau nei pernai kovą.
Šalyje vidutinė šilumos kaina kovą yra 5,17 cento – 0,8 proc. mažesnė nei vasarį, tačiau 3 proc. didesnė nei prieš metus.