„Teismo sprendimas reiškia, kad esant reikalui, bus teisinis pagrindas gavybai. (...) Tačiau šiuo metu sprendimas nėra aktualus, jis yra į ateitį. Skalūnų dujos dėl situacijos rinkoje yra praradusios aktualumą ir sprendimas tiesiog įneša ramybę“, – BNS sakė K.Trečiokas.
Pasak jo, kritus naftos kainoms bei Paryžiuje susitarus dėl CO2 emisijos mažinimo, bendrovės nebesidomi galimybe išgauti dujas Lietuvoje. Anot K.Trečioko, skalūnai aktualūs galėtų tapti nebent po penkmečio.
„Bent penketą metų prie šio klausimo nereikėtų grįžti“, – teigė ministras.
KT nutarė, kad hidraulinį ardymą numatančios Žemės gelmių įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Pataisos numato, kad hidraulinio uolienų ardymo metu susidariusias atliekas, net jei jose yra radioaktyvių ar toksiškų medžiagų, leidžiama palikti dirbtinėse žemės gelmių ertmėse.
Į KT 2013 metų lapkritį kreipėsi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovo socialdemokrato Algimanto Salamakino vadovaujama 34 Seimo narių grupė – jos teigimu, tokiu būdu išgaunant skalūnus, tai neigiamai paveiktų aplinką ir žmonių sveikatą.
Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas pretendavusi JAV energetikos kompanijos „Chevron“ 2013 metais pasitraukė iš konkurso dėl reikšmingų pokyčių Lietuvos mokesčių, teisinėje ir reguliavimo aplinkoje.
„Chevron“ vienintelė dalyvavo 2012 metais skelbtame pirmajame skalūnų dujų žvalgybos konkurse.
Spalio pabaigoje aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS teigė, kad artimiausiu metu skalūnų dujos šalyje nebus žvalgomos, o Geologijos tarnyba atšaukė balandį patvirtinto jų žvalgybos ir gavybos konkurso sąlygas.
Nepatvirtintais duomenimis, išgaunamų skalūnų dujų ištekliai Lietuvoje gali siekti maždaug 100-120 mlrd. kubų.