Norint pakeisti 25 proc. privalomo dujų pirkimų iš būsimojo terminalo taisyklę, būtina keisti Gamtinių dujų įstatymą, tačiau Seimui dar nepateiktas net pataisos projektas. Investicijų įskaičiavimo į dujų perdavimo kainą nuostatą būtina suderinti su Kainų komisija, tačiau pastarosios pareigūnai neoficialiai užsimena, jog kol kas nėra net galimo sprendimo rėmų, rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Kol nėra sugalvota, kaip išspręsti šias Vyriausybės iniciatyvas, „Klaipėdos nafta“ negali derėtis su tiekėjais dėl dujų tiekimo nuo 2015 metų, nes nežino dujų poreikio. Kad terminalas funkcionuotų minimaliu režimu, jo operatoriui nepatiriant nuostolių, reikia atplukdyti bent 0,54 mlrd. kubinių metrų dujų per metus.
„Didelės problemos nėra – teoriškai mes galime pasirašyti tiekimo sutartį ir likus porai mėnesių iki terminalo veiklos pradžios“, – „Verslo žinioms“ sakė SGD terminalo projektą įgyvendinančios bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Tačiau, pavyzdžiui, dujų rinkas stebinčios konsultacinės kompanijos „Platts“ ekspertų vertinimu, palankiausias metas sudaryti suskystintų gamtinių dujų tiekimo sutartis yra maždaug likus dvejiems metams iki veiklos pradžios.
Šalies vartotojų našta išlaikant SGD terminalą dabar ir ateityje galėtų būti mažesnė, jeigu dalį dujų (ekspertai mini maždaug 0,5 mlrd. kubų kiekį) savo reikmėms per terminalą įsigytų Latvijos arba Estijos vartotojai. „Verslo žinių“ kalbinti ekspertai neatmeta galimybės, kad, Europos Sąjungai (ES) apkarpius energetikos infrastruktūrai numatytas lėšas, Lietuvos vartotojų sąskaita pastatytas SGD terminalas ateityje galėtų tapti regioniniu „de facto“, o Lietuva iš jo teikiamų paslaugų kitoms Baltijos šalims galėtų gauti naudos.
