Netoli Marijampolės nuosavame name gyvenantis 58 metų Rolandas šių metų gegužę įsirengė nuosavą 10 kilovatų (kW) galios elektrinę. Vyras tvirtina, kad priimti šį sprendimą jį motyvavo padidėjusi elektros kaina.
„Turėjau žalios energijos biržos kainų vartotojo planą ir realiai kiekvieną mėnesį galėjau stebėti, kaip keičiasi elektros kaina ne man naudinga linkme. Taip pat motyvavo ir valstybės teikiama parama statant saulės elektrines“, – 15min pasakojo Rolandas.
Ši šeima elektros suvartoja gana daug, nes namuose elektrą naudoja ir maistui gaminti, ir karštam vandeniui, ir šildymui.
Balandį naujoji elektrinė dar nedirbo, o gegužę jau pagamino apie 1300 kilovatvalandžių (kWh) elektros, birželį – 1400 kWh. Tai gerokai daugiau nei reikia šeimai, kuri praėjusią gegužę sunaudojo apie 500 kWh elektros, birželį – apie 450 kWh.
Nuo saulės elektrinės darbo pradžios praėjo dar tik keli mėnesiai, bet sąskaita jau sumažėjo. Rolandas skaičiuoja, kad praėjusių metų gegužę šeimos sąskaita už elektrą siekė 68 eurus, šių – 14 eurų. O pernai už birželio mėnesį Rolandas sulaukė 65 eurų sąskaitos už elektrą, šį – 11 eurų.
„Skirtumas šioks toks yra. Vadinasi, šiek tiek sutaupau. Kada atsipirks? Neaišku. Pagal tai, kiek investavau, skaičiuojama, kad atsipirks per 4–5 metus. Bet tai dar priklauso ir nuo elektros kainų. Kuo aukštesnė elektros kaina, tuo greičiau atsipirks investicija į saulės elektrinę. Nežiūrint to, nelinkiu labai aukštų elektros kainų – kitiems elektros vartotojams bus sunku, o aš investicijos atsipirkimo galiu ir palaukti“, – teigė vyras.
Praėjusių metų gegužę šeimos sąskaita už elektrą siekė 68 eurus, šių – 14 eurų.
Tokių vartotojų, kaip Rolandas, kuriuos nuo praėjusių metų sparčiai pradėjusios augti sąskaitos už elektros energiją paskatino įsirengti saulės elektrines, vis daugiau. Saulės elektrinėmis domisi ne tik nuosavų namų, bet ir daugiabučių gyventojai, kurie sąskaitas už elektrą nusprendžia sumažinti įsigiję nutolusią saulės elektrinę.
Susidomėjimas toks didelis, kad įmonių pasiūlomi saulės parkai išgraibstomi akimirksniu. Bet ar ši investicija atsipirks? Savo pavyzdžiais, kiek moka už elektrą ir kiek pavyksta sutaupyti, su 15min pasidalijo ir du daugiabučiuose gyvenantys vilniečiai, įsigiję nuotolines elektrines.
Tomas: kuo elektra brangesnė, tuo daugiau sutaupoma
Trijų kambarių bute Vilniuje su žmona ir dviem vaikais gyvenantis Tomas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) beveik prieš dvejus metus įsigijo 3 kilovatų (kW) galios nutolusią saulės elektrinę.
Tomas 15min tvirtino, kad šis sprendimas labai pasiteisino, nes beveik per dvejus metus už elektrą pavyko sutaupyti 344 eurus, įskaičiavus ir dar kas metus mokamą elektrinės priežiūros mokestį.
Tomas skaičiuoja, kad nuo 2020 m. lapkričio iki šių metų rugpjūčio šeima sunaudojo 8,7 tūkst. kWh elektros energijos, o jiems priklausanti nuotolinė saulės elektrinė sugeneravo 5,9 tūkst. kWh. Už elektrą šeima sumokėjo 774 eurus, o jei saulės elektrinės nebūtų turėjusi, būtų tekę atseikėti 1,2 tūkst. eurų.
Per metus ir 9 mėnesius už elektrą pavyko sutaupyti 344 eurus, įskaičiavus ir kas metus mokamą elektrinės priežiūros mokestį. Tiesa, elektros tarifas siekė tik 12–14 kWh.
Beje, Tomas pabrėžia, kad per šį laikotarpį šeimos turimas elektros tarifas buvo mažas – vos 12–14 centų už kilovatvalandę, nes nepriklausomą tiekėją jie buvo pasirinkę ir žemas kainas užfiksavę beveik prieš dvejus metus.
O štai, kiek būtų pavykę sutaupyti, jei elektros tarifas siektų 24 centus už kilovatvalandę.
