289 metrų aukščio Baihetano hidroelektrinė stotis Kinijos pietvakariuose, pagal energijos gamybos apimtis nusileisianti tik šalies Trijų tarpeklių hidroelektrinei, pradėjo dalinį darbą pirmadienio rytą, pranešė valstybinė žiniasklaida.
Numatoma, kad bendra instaliuotoji hidroelektrinės galia bus 16 000 megavatų, o tai reiškia, kad galiausiai per parą čia bus pagaminama pakankamai elektros energijos, kad būtų patenkintas visų metų 500 tūkst. žmonių energijos poreikis, praneša valstybinis transliuotojas CCTV.
Pastaraisiais metais Kinijoje sparčiai statomos hidroelektrinės, siekiant patenkinti nuolat didėjančius didžiausios pasaulio populiacijos energijos poreikius.
Užtvanka pastatyta giliame, siaurame ilgiausios Kinijos upės Jangdzės tarpeklyje ant žemės drebėjimais garsėjančių Junano ir Sičuano provincijų ribos.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė besitikintis, kad hidroelektrinės leis „ryžtingiau siekti anglies dioksido mažinimo ir neutralumo tikslų“.
Pirmadienį prasidėję Baihetano užtvankos bandymai sutampa su Komunistų partijos šimtmečio minėjimu šią savaitę.
Praėjusiais metais prezidento išsakytas pažadas pasiekti neutralumą anglies dioksido atžvilgiu iki 2060 metų paskatino tokių projektų įgyvendinimą.
Visgi aplinkosaugos grupės jau ne vienerius metus kalba apie tai, kad statant užtvankas suardomos retų augalų ir gyvūnų buveinės.
Didžiuliai inžineriniai projektai taip pat lėmė šimtus tūkstančių vietos bendruomenių narių persikėlimą ir sukėlė susirūpinimą kaimyninėse šalyse.
Pavyzdžiui, planuojamą Kinijos megaužtvanką Tibeto Medogo apskrityje, kuri savo dydžiu viršys Trijų tarpeklių užtvanką, analitikai yra pavadinę grėsme Tibeto kultūros paveldui bei įrankiu, kuriuo Pekinas galės veiksmingai kontroliuoti didelę vandens tiekimo Indijoje dalį.
Užtvankų poveikis Kinijos Mekongo upės dalyje taip pat kelia nerimą, kad negrįžtama žala bus padaryta vandens keliui, kuris vingiuodamas iki Vietnamo deltos suteikia pragyvenimo šaltinį 60 mln. žmonių.
