Valstybinės kinų kompanijos „North China Power Engineering“ valdomas „Energetikos tinklų institutas“ laimi strateginių Lietuvos energetikos įmonių konkursus. Ekspertai mano, kad tai susiję su kinų investicine geopolitika regione, ir kiekvienas toks sandoris turėtų būti pasvertas nacionalinio saugumo lygmeniu.
Įmonės vadovas tikina, kad akcininkai į veiklą nesikiša, o jų interesas – tik pelnas.
Laimi konkursus vieną po kito
Kaune, Kalniečių mikrorajono Kampo gatvėje, raudonai juodo pastato nepastebėti neįmanoma. Tačiau ne kiekvienas pastebėtų užrašus už lango – „Energy China“. Tai savotiška Kinijos valstybinio energetikos holdingo citadelė Lietuvoje, nes kinai Kaune valdo visą bendrovę skambiu pavadinimu – „Energetikos tinklų institutas“.
Pastarajam puikiai sekasi laimėti energetikos paslaugų konkursus tokiose strateginėse valstybinėse įmonėse kaip „Litgrid“, „Ignitis“.
Pavyzdžiui, birželio 29 dieną tinklų operatorius „Litgrid“ sudarė sutartį su AB „Energetikos tinklų institutu“ dėl Priekulės elektros skirstyklos rekonstravimo.
Darbų vertė – 1,4 mln. eurų. Darbai bus atliekami daugiau nei dvejus metus. Praėjusiais metais kinų valdoma įmonė laimėjo dar daugiau konkursų – demontavo elektros linijas, už 1,6 mln. eurų įrengė baterijų energijos kaupimo sistemas, keitė transformatorius.
„Litgrid“ dėl nugalėtojo niekur nesikreips
„Litgrid“ atstovė Jurga Eivaitė 15min teigė, kad nėra reikalo kreiptis į Komisiją dėl kinų bendrovės pergalės.
„Nei dėl objekto, nei dėl sandorio sumos neturėjome teisinio pagrindo informuoti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo Komisijos dėl planuojamo sudaryti sandorio, nes teisės ir pareigos yra aiškiai reglamentuotos“, – teigiama jos paaiškinime.
Tiesa, pirkimuose reikalaujama, kad tiekėjai turi būti registruoti ES ar NATO valstybėje. Šiuo atveju laimėtojas – Kauno įmonė.
„Bendrovės specialistai ir ekspertai atidžiai stebi, kad teikėjas vykdytų sutarties reikalavimus“, – pridūrė J.Eivatė.
„Ignitis“ kreipsis, jei negaus pretenzijų
Nuo „Litgrid“ neatsilieka ir didžiausia valstybinė energetikos kompanija „Ignitis“.
Jai priklausanti bendrovė „Ignitis grupės paslaugų centras“ šių metų rugsėjį „Energetikos tinklų institutui“ patikėjo teisę rekonstruoti Smilgių pastotę už 377,5 tūkst. eurų be PVM. Kinų valdomos bendrovės pasiūlymas pasirodė geriausias tarp kitų, dalyvavusių konkurse.
Kaip 15min paaiškino „Ignitis“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius, pirkime yra sudaryta pasiūlymų eilė, kurios pirmoje vietoje yra „Energetikos tinklų institutas“.
„Kaip numato teisės aktai, iki rugsėjo 25 dienos yra sutarties sudarymo atidėjimo terminas. Jei per šį laikotarpį nesulauksime pretenzijų ar apskundimų dėl pasiūlymo eilės, kreipsimės į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl sandorio patikros“, – teigė jis.
Pirmasis apie Instituto laimėjimus ir kinų akcininkus praėjusiais metais pranešė LRT portalas.
Įmonės vadovas: akcininkai į veiklą nesikiša
AB „Energetikos tinklų instituto“ 91 proc. akcijų priklauso valstybės valdomai Kinijos energetikos inžinerijos ir statybų kompanijai „North China Power Engineering“. Dar 3,8 proc. akcijų turi Giedrius Lynykas, o 1,1 proc. – Leonas Urbonas.
„North China Power Engineering“ priklauso Kinijos valstybiniam energetikos gigantui „Power China“. Kaune prieš septynerius metus „Energetikos tinklų institutą“ įsigiję „North China Power Engineering“ įkėlė koją ne tik į Lietuvos valstybinį energetikos ūkį.
„Energetikos tinklų instituto“ vadovas Raimundas Rutkauskas 15min tikino, kad akcininkai nesikiša į veiklą, o iš bendrovės reikalauja tik pelno.
„Institutas dirba virš 20 metų, čia dirba tik lietuviai, ir niekas į mūsų veiklą nesikiša. Akcininkai reikalauja tik gerų rezultatų“, – sakė R.Rutkauskas.
Nesidomi, ką akcininkai veikia Astrave
LRT rašė, kad valstybinė kinų kompanija dalyvauja ir Astravo atominės elektrinės projekte. Kauno bendrovę valdanti įmonė Baltarusijoje įgyvendina atominės energijos perdavimo ir tinklo sujungimo projektą – renovuoja tinklus, stato pastotes, modernizuoja. Šiam projektui gauta paskola iš Kinijos valstybinio eksporto–importo banko.
Apie tai anksčiau skelbė ir Baltarusijos valstybinė žiniasklaida.
„Aš nesidomiu, kur dirba akcininkai, ką jie veikia Astrave. Mes koncentruojamės į darbą čia. Akcininkai – didelė kompanija, daug veiklų turi, bet aš nematau jokio jų kitokio intereso nei pelnas. Pas mus jie pamatė potencialą, todėl ir įsigijo“, – sakė „Energetikos tinklų instituto“ vadovas.
„North China Power Engineering“ Kauno institute, kuriame dirba apie 60 žmonių, šeimininkauja jau septynerius metus. Beje, tada Lietuvoje dar nebuvo įstatymų, kurie įpareigotų gauti leidimus iš specialios Vyriausybinės komisijos.
Kai kurių ekspertų manymu, dabar kinų valstybinei įmonei įsigyti energetikos kompaniją Lietuvoje jau būtų sudėtinga.
Kaltina valdžią, kad nesuvokia grėsmės
Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovui Kęstučiui Jauniškiui keista, kad Lietuvos valdžia nesuvokia grėsmių ir nerodo jokio ryžto užkardyti tokius santykius. „Ir valstybės įmonės, panašu, tai laiko tik business as usual (liet. įprasta veikla)“, – sakė jis.
Kuo tai pavojinga? „Elektros tiekimas yra strateginė valstybės funkcija. Šiuo atveju kinai gauna tiesioginį priėjimą prie elektros tinklo technologinių ir saugumo reikalavimų bei paslapčių, o kibernetinių atakų taikiniu dažniausiai pasirenkamos elektros tinklus valdančios kompanijos“, – įsitikinęs K.Jauniškis.
Galima tik spėlioti, pasak jo, kam bus panaudota minėta informacija. „Tai yra valstybės saugumo klausimas. Bet, paprastai kalbant, viena lapė vištidėje dabartinei šalies valdžiai dar nekelia jokio rūpesčio“, – pastebėjo Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas.
V.Poderys: svarbu praeiti Komisiją
Tačiau Seimo energetikos ir darnios plėtros komisijos vadovas Virgilijus Poderys mano, kad pačios įmonės yra atsakingos, su kuo pasirašo sutartis. „Jos, kiek žinau, turi pasitikrinti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijoje. Tai jei praėjo ją, tai praėjo“, – teigė jis.
Komisija paprastai sulaukia specialiųjų tarnybų išvadų, tačiau dėl Kinijos kompanijos esą negauta jokių prieštaravimų.
„Žinoma, kelia nuostabą tai, kad ta pati įmonė dalyvauja ir Astravo atominės elektrinės, ir mūsų valstybiniuose projektuose. Tačiau jei tarnybos neturi priekaištų, tai turime pasitikėti tomis išvadomis“, – 15min sakė R.Poderys.
Regi geopolitinius interesus
Tačiau buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas – kur kas kategoriškesnis. Jo manymu, Kinijos investicijos turėtų būti vertinamos nacionalinio saugumo požiūriu.
„Kinų investicijos regione yra susijusios su jų geopolitikos interesais. Jie dirba tiek Astrave, tiek Lietuvoje, ir tai yra tokia jų strategija. Kinai suinteresuoti, kad baltarusiška elektra patektų į Lietuvą“, – įsitikinęs A.Sekmokas.
