Kitąmet Lietuvos laukia išbandymai elektros rinkoje

Lietuvai nutiesus jungtis su Švedija ir Lenkija, kitąmet šalies laukia vienas pagrindinių iššūkių energetikoje – iš naujo besiformuosianti elektros rinka.
„Nordbalt“ elektros jungtis
„Nordbalt“ elektros jungtis / Luko Balandžio / 15min nuotr.

BNS kalbinti energetikos ekspertai vienbalsiai sutinka, kad svarbiausias šių metų darbas buvo užbaigti „NordBalt“ ir „LitPol Link“ jungtis, o kitąmet pagaliau paaiškės, kaip iš tikro jos paveiks elektros kainas. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskiria dėl to, kaip keisis dujų rinka bei šilumos kainos gyventojams.

„Litgrid“ vadovas Daivis Virbickas teigia, kad kitąmet Lietuva turės derinti elektros energetikos strategiją su situacija kaimyninėse šalyse – stebėti, kurios šalys yra linkusios būti eksportuotojos, o kurios – importuotojos.

Kitąmet Lietuva turės derinti elektros energetikos strategiją su situacija kaimyninėse šalyse – stebėti, kurios šalys yra linkusios būti eksportuotojos, o kurios – importuotojos.

„Jungtys atnešė integraciją strategine prasme. Mūsų strategija Lietuvoje viena negalės veikti, jeigu nederės su kaimynų strategija. Ypatingai su dideliais elektros prasme kaimynais. Tai tos jungtys atnešė ir strategijų integravimą, ir manau, kad ateityje bus daug diskusijų, kaip tą strategiją teisingai sudėlioti, kokiu teisingu keliu sukti visam regionui“, – BNS sakė D.Virbickas.

2016-aisiais paaiškės tikroji elektros kaina

Pasak D.Virbicko, iki šiol apie elektros kainas buvo daugiau spėliojama, tačiau pradėjusios veikti elektros jungtys parodys tikrąją situaciją regione.

„Iki šiol labiau buvo kalbama vizijomis, kad atsiradus jungtims, bus tas ir tas, tai 2016 metais pajusim realią įtaką – pradėsime sekti, kaip mūsų kaina priklauso nuo svyravimų Švedijoje, nuo svyravimų Lenkijoje, kuo skiriasi, kuo panašios. Bus daugiau realių duomenų, daugiau pagrindo žiūrėti strategijas“, – BNS aiškino „Litgrid“ vadovas.

Su tokia nuomone sutinka energetikos ekspertas ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Jankauskas.

„Dabar praktikoje pamatysime, kaip veiks tos jungtys. Kol kas mes tik prognozuojame, kalbame, kad Lenkijos jungtis galbūt ekonominės naudos mums tokios nesuteiks, kad čia tolimesnėje perspektyvoje, o ne šiomis dienomis. Bet būtent kiti metai ir parodys, kokie iš to pliusai, kokie minusai“, – BNS sakė V.Jankauskas.

Jis prognozuoja, kad prisijungus prie pigiausios elektros rinkos – Skandinavijos, verslas gali tikėtis kainų kritimo.

Buvusio energetikos ministro ir Vilniaus tarybos nario Arvydo Sekmoko nuomone, būtent kitąmet pradės iš tikro formuotis elektros rinka. Tačiau, pasak jo, rinka per naktį nesusiformuoja.

„Aš manau, kad iš tikro formuojasi elektros rinka, mes turime ją, bet ji ribota, daugiau rėmėsi vietine gamyba, importu iš Latvijos, šiuo žingsniu sujungti mes iš tikro sudarėme prielaidas rinkai formuotis ir rinka nesusiformuoja pernakt. Ateinantys metai ir bus tie, kurie išryškins rinkos tendencijas ir kainas, ir leis pradėti veikti plačiau“, – BNS teigė A.Sekmokas.

Šiemet Lietuva dujas pradėjo eksportuoti į Estiją, taip pat juda rinkos liberalizavimas Latvijoje, atversiantis galimybes terminalo dujas parduoti ir šioje rinkoje.

„Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas atkreipia dėmesį, kad pokyčiai elektros rinkoje bus susiję ir su šiemet priimtu nauju suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo išlaikymo modeliu bei tuo, kad atsisakyta remti elektros gamybą kogeneracinėse jėgainėse.

„Kitąmet, matyt, vienas esminių įvykių yra tai, kad dar mažiau gaminsime elektros patys ir daugiau importuosime. Matyt, ne tai, kad įvykis, bet naujas fenomenas bus tas importas per jungtis ir kaip atrodys kaina, pamatysime realiai. Tai susiję ir su kvotų atsisakymu, nauja SGD terminalo rėmimo tvarka“, – BNS tikino D.Misiūnas.

Nesutariama dėl dujų rinkos perspektyvų

V.Jankausko nuomone, šiemet pradėjęs veikti SGD terminalas yra per didelis, todėl vartotojai kitąmet mokės už dujas daugiau nei galėtų.

„Šiais metais mes pamatėme pasekmes to, kad politikai neskaičiuodami įgyvendina politiką. Ir kitais metais už dujas mokėsime gerokai daugiau, nei galėjome mokėti. Pastatytas terminalas, kuris per didelis, net jei visas Baltijos šalis paimti, o ką jau kalbėti apie Lietuvą“, – teigė V.Jankauskas.

Tačiau D.Misiūnas mano, kad kitąmet dujų rinkoje galima tikėtis teigiamų perspektyvų. Anot jo, 2016 metų pradžioje paaiškės derybų tarp „Litgas“ ir Norvegijos „Statoil“ rezultatai dėl dujų sutarties pratęsimo, tad kainos gali būti perskaičiuotos nuo metų vidurio.

„Turbūt jau turėsime derybų rezultatus su „Statoil“ metų pradžioje, ir irgi tai turės įtakos“, – tikino „Lietuvos energijos“ vadovas.

Anot jo, teigiamų ženklų rodo ir tai, kad šiemet Lietuva dujas pradėjo eksportuoti į Estiją, taip pat juda rinkos liberalizavimas Latvijoje, atversiantis galimybes terminalo dujas parduoti ir šioje rinkoje.

Nuomonės dėl naudos vartotojams – skirtingos

V.Jankauskas sako, kad gyventojams energetinių išteklių kainos prasme kiti metai bus geresni. Tačiau, anot jo, tai lemia pasaulinės tendencijos, o terminalas tik stabdo galimybes mokėti už dujas dar mažiau.

Kiti metai vartotojams bus geresni – gali dar mažėti ir šilumos, ir elektros kainos.

„Akivaizdžiai geresni (buitiniams – BNS). Pirmiausiai tai lėmė pasaulinės tendencijos. Jei neturėtume terminalo, tai mokėtų dar kokiu trečdaliu mažiau nei šiais metais. Mums tas laivas šiek tiek pagadino situaciją, bet galime sakyti, kad dujos ir toliau lieka stabilia kaina. Elektros energetikoje tikimasi šiek tiek mažesnių tarifų, tai galima pasakyti, kad šiluma irgi turėtų būti pigesnė tiems, kas dujomis kūrenasi, nes šilumininkai pirks už rinkos kainą dujas“, – tikino V.Jankauskas.

D.Misiūnas taip pat teigė, kad kiti metai vartotojams bus geresni – gali dar mažėti ir šilumos, ir elektros kainos.

„Aš manau, kad geresni, nes matom tikrai, kad dujų kaina nesikeičia buitiniams vartotojams, iš tikro, gali būti, kad metų viduryje dar sumažės. Elektros kaina mažesnė bus nuo sausio, bet lieka nemažas potencialas ją sumažinti dar metų viduryje. O verslui, aišku, kad tiek energetikai, tiek komerciniams varotojams bus aiškesnis terminalo išlaikymas, elektros kainos didmeninėje rinkoje taip pat turi formuotis žemesnės“, – sakė D.Misiūnas.

Tačiau A.Sekmoko nuomone, panaikinus remiamos elektros kvotas, šilumos gamintojai atsiduria nepavydėtinoje situacijoje, mat jiems brangsta šilumos gamyba.

„Panaikintos kvotos yra neatsakingas ir nusikalstamas žingsnis. Tai iš tikro Lietuvą gali grąžinti į balanos gadynę, kai mes turėsime tik laidus ir vamzdžius, bet neturėsime savo elektros generacijos. Tai atsilieps tam, kad šilumininkai gali išnykti. Lietuva visada buvo stipri energetinė valstybė, tai iš to mažai kas belieka“, – tikino A.Sekmokas.

Jo nuomone, kitų metų pavasarį arba rudenį vartotojai taip pat pajus šių sprendimų pasekmes per brangstantį šildymą.

Gruodžio pradžioje Vilniuje simboliškai įjungtos elektros jungtys su Lenkija ir Švedija. Lenkijos jungtis realiai pradės veikti jau kitąmet, o jungtis su Švedija, kuri kaip tikimasi ir sumažins kainas Lietuvoje, pradės veikti vėliau – jos bandymai turėtų baigtis tik kovo pabaigoje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis