Apie 40 proc. į „Fortum“ jėgainę pristatomų atliekų – iš Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (RATC), maždaug 23 proc. pristato bendrovė „Ecoservice“, dalį atveža Kauno RATC, Alytaus RATC ir kitų.
Ateityje atsisakys biokuro
Gautas taršos leidimas leis „Fortum“ panaudoti 127,5 tūkst. tonų nepavojingų komunalinių atliekų p antrinio rūšiavimo ir nepavojingas gamybos atliekas bei 127,5 tūkst. tonų kietojo atgautojo kuro.
Iki šiol „Fortum“ trūkstamą energiją pagamindavo degindami biokurą. Praėjusiais metais sudeginta 99 tūkst. tonų biokuro, šiemet – 14 tūkst. tonų.
Anot bendrovės „Fortum Klaipėda“ vadovo Tomo Eikino, naujasis taršos leidimas leis beveik atsisakyti biokuro. „Planuojame, kad greit šilumos gamybai biokuro išvis nebereikės, ją gaminsime tik iš deginamų atliekų“, – teigė bendrovės vadovas.
Jėgainėje pagaminta elektros energija tiekiama į Lietuvos energijos tinklus, o šiluma aprūpinami uostamiesčio gyventojų būstai per „Klaipėdos energiją“.
Europoje – statybinė medžiaga, Lietuvoje – atlieka
Šiuo metu „Fortum Klaipėda“ laukia pakeitimų teisės aktuose, po kurių būtų galima šlaką – medžiagą, susidariusią po atliekų deginimo – panaudoti.
Pernai šlako „Fortum“ jėgainė Klaipėdoje sukaupė 59 tūkst. tonų. Šiemet jau 55 tūkst. tonų.
Už šlako priėmimą į sąvartyną „Fortum“ moka. Tačiau, anot T.Eikino, šlakas Europoje gana plačiai naudojamas. „Jis naudojamas trinkelėms gaminti, keliams tiesti, uostuose – krantinėms tvirtinti. Pas mus šlakas vertinamas kaip atlieka“, – pridūrė „Fortum“ direktorius.
Kaip teigė Klaipėdos RATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė Ramunė Šličienė, šlaką panaudoti pirmiausiai būtų galima pačiuose sąvartynuose – gatvėms tvarkyti, uždarytiems sąvartynams tvarkyti. Tačiau Aplinkos apsaugos agentūra vis nesuteikia tokios galimybės.
„Šiuo metu mūsų sąvartyne apie du trečdalius visų atliekų sudaro šlakas. Jei būtų galimas tolesnis jo panaudojimas, jis sąvartyne neatsidurtų. Būtų galima ženkliai sumažinti atliekų kiekį. Visoje Europoje jį galima panaudoti, pas mus kažkodėl vis delsiama“, – dėstė R.Šličienė.
Europos komisija siekia, kad iki 2030-ųjų sąvartynuose šalinamų atliekų kiekis būtų sumažinamas iki 10 proc. Lietuvoje šis rodiklis vis dar siekia 60 proc. „Turime pasitempti. Dabar didžiausia problema šlakas“, – aiškino R.Šličienė.
