Bendrovė planuoja užsakyti dvi galimybių studijas, kurios įvertins SGD terminalo techninius pokyčius, siekiant didinti metines išdujinimo apimtis, pirmadienį pranešė bendrovė.
„Viena studija turės atsakyti į klausimą dėl SGD terminalo krantinės infrastruktūros ir dujotiekio techninio pajėgumo praplėtimo galimybių. Antroji studija įvertins paties SGD laivo-saugyklos „Independence“ išdujinimo pajėgumų didinimą“, – rašoma pranešime spaudai.
„Klaipėdos naftos“ komercijos direktorius Mindaugas Navikas sako, kad visa Europa atsigręžia į SGD terminalus kaip į parankiausią alternatyvą gauti dujų ne iš Rusijos.
„Šiemet gerokai išaugo ir Klaipėdos SGD terminalo, kuris šiuo metu yra vienintelė dujų tiekimo alternatyva Baltijos regione, reikšmė, o terminalo pajėgumų paklausa gerokai viršijo pasiūlą“, – pranešime sakė jis.
Pasak įmonės, studijos autoriai iki šių metų pabaigos išanalizuos terminalo plėtros galimybes dviem scenarijais: jei jo metiniai pajėgumai augtų iki 5 mlrd. ir iki 6,25 mlrd. kub. metrų. Jos išgrynins konkrečius sprendinius, įvertins investicijų dydį, taip pat numatys preliminarų grafiką, kada galėtų būti įsigyta ir sumontuota papildoma įranga.
Energetikos ministras Dainius Kreivys dar balandžio pradžioje teigė, jog Lietuva vertina finansines Klaipėdos SGD terminalo plėtros galimybes. Tuomet ministras sakė, jog terminalo plėtra priklausys nuo investicijų į ją atsiperkamumo.
„Klaipėdos naftos“ vadovas Darius Šilenskis BNS tuomet teigė, jog SGD terminalo plėtra „pilna apimtimi“ – nuo analizės, planavimo iki įgyvendinimo – užtruktų bent metus, o papildomos įrangos montavimas galėtų užtrukti apie keletą mėnesių.
D.Šilenskis tuomet teigė, jog norint užtikrinti nepertraukiamą dujų tiekimą regionui, SGD terminalo pajėgumų plėtros metu reikėtų laikinai nuomoti panašų terminalą.
