„Žaliojo vandenilio gamybos projektas Klaipėdos uoste yra pirmasis tokio pobūdžio projektas ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos valstybėse. Todėl jo įgyvendinimui neribojame nei savo laiko, nei pastangų, nei dėmesio. Siekdami susidaryti išsamią nuomonę apie pagrindinio elemento – elektrolizerio – gamybą, lankėmės gamykloje, kur susipažinome su įmonės vadovybe, įgyta patirtimi tiekiant įrangą kitiems užsakovams, įmonės darbo kultūra, jos gamybiniais cechais. Bendras įspūdis abejonių nekelia – Klaipėdai bus pagamintas naujausių technologijų, saugus ir patikimas įrenginys“, – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Vizito į „IMI Remosa“ gamyklą Kaljaryje, Italijoje, metu nuodugniai susipažinta su polimerinių elektrolitų membranos (PEM) tipo elektrolizeriu. Būtent toks bus naudojamas Klaipėdos uosto žaliojo vandenilio gamybos procese. Juo per parą bus pagaminama apie 500 kilogramų vandenilio, o per metus – iki 127 tonų. Su įmonės vadovais ir valdybos nariais aptartas įrenginio Klaipėdos uostui gamybos procesas ir terminai.
„IMI Remosa“, žinoma dėl davo kompetencijų priimant sprendimus dėl vandenilio technologijų, priklauso pasaulyje pirmaujančiai inžinerijos kompanijai „IMI“, kurios profesionalų komandą sudaro 10 000 žmonių, dirbančių visame pasaulyje. „IMI“ veikia įvairiuose sektoriuose, įskaitant energetiką, pramonę ir transportą, o viena svarbiausių veiklų – darbas su vandenilio technologijomis. Bendrovės metinės pajamos viršija 2,6 mlrd. Eur. Neseniai ji įtraukta į FTSE 100 indeksą – tai Jungtinės Karalystės akcijų indeksas, kuriame įtrauktos 100 didžiausių kompanijų pagal rinką. Jis taip pat atspindi sektorių lyderių finansinę būklę ir yra laikomas vienu svarbiausių Jungtinės Karalystės rinkos sveikatos ir stabilumo rodiklių. Bendrovės akcijomis prekiaujama Londono vertybinių popierių biržoje.
Žaliąjį vandenilį Klaipėdos uoste gaminti ir tiekti planuojama 2026-aisiais. Šiuo metu vyksta teritorijos projektavimo darbai, artimiausiu metu bus paskelbtos viešųjų pirkimų procedūros aikštelės, kurioje stovės vandenilio gamybos įranga, darbų rangovui parinkti.
Spalio viduryje pasirašyta sutartis su įmone „MT Group“, kuri tieks žaliojo vandenilio gamybos ir stacionarios viešojo pildymo stotelės įrangą, ją montuos ir atliks visus paleidimo bei derinimo darbus.
„Džiaugiamės, kad „MT Group“ turi galimybę vykdyti visam regionui labai svarbų ir reikšmingą žaliojo vandenilio gamybos projektą. Projektas vyksta sklandžiai laikantis grafiko: atlikome visus projekto paruošiamuosius darbus bei užsakėme didžiąją dalį technologinės įrangos. Projekto vykdymui naudojame pažangiausias technologijas, kurios ne tik užtikrins maksimalų stoties pajėgumą, bet ir atitiks griežčiausius saugumo ir kokybės reikalavimus“, – teigė „MT Group“ vadovas Mindaugas Zakaras.
Poveikio aplinkai vertinimo procedūros šiam projektui baigtos šių metų gegužę. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai pritarė žaliojo vandenilio gamybos ir tiekimo projektui Klaipėdos uoste. Įranga bus diegiama ir žaliasis vandenilis gaminamas Uosto direkcijos laivyno bazėje (Nemuno g. 40, Klaipėda). Taip pat yra gautas pritarimas žaliųjų degalų (vandenilio) gamybos ir papildymo punktų Klaipėdos uoste projektiniams pasiūlymams.
Europoje šiandien veikia apie 200 papildymo vandeniliu stotelių, juo varomi laivai, automobiliai ir kitos transporto priemonės, vandenilis testuojamas ir gyvenamiesiems namams šildyti. Klaipėdos uoste pagamintas žaliasis vandenilis, visų pirma, bus naudojamas uosto reikmėms: statomas atliekoms iš uosto išplaukiančių ir į uostą atplaukiančių laivų surinkti skirtas laivas, jis bus varomas uoste pagamintu žaliuoju vandeniliu. Likusi pagaminto vandenilio dalis bus panaudota kitoms laivų, geležinkelio ir sausumos kelių transporto priemonėms užpildyti. Vandenilis bus prieinamas viešajam transportui ir asmeniniams automobiliams papildyti. Yra pasirašytas susitarimas su viena iš Klaipėdos uoste veikiančių krovos kompanijų, kuri norėtų savo lokomotyvui naudoti vandenilį. Kai kurios įmonės rodo susidomėjimą, nes mato potencialą ir ateityje planuoja naudoti vandenilį savo transporto parkuose.
Poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje pateikiama, kad vienam kilogramui vandenilio pagaminti reikia apie 22–23 litrų vandens. Per parą Klaipėdos uoste pagaminti 500 kilogramų vandenilio prireiks maždaug 11 m3 vandens. Įrangai dirbant visu pajėgumu ir per metus pagaminant apie 127 tonas vandenilio, vandens poreikis sieks apie 4 200 m3. Į šį kiekį įskaičiuotas vanduo, skirtas vandenilio gamybai, vandens demineralizacijai ir įrenginiams aušinti. Jei šį sunaudojamo vandens kiekį palygintume su standartine automobilių plovykla, žaliojo vandenilio gamyba uoste sunaudos maždaug 10 kartų mažesnį vandens kiekį nei plovykla.
Žaliojo vandenilio gamybos ir pildymo juo stotelių projektai Klaipėdos uoste iš dalies bus finansuojami 2021–2027 metų Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis. Bendra vandenilio gamybos ir papildymo juo stotelių projektų vertė, planuojama, sieks apie 10,5 mln. Eur, ES lėšomis bus finansuojama apie 6 mln. Eur.
Vandenilis (H2) – bespalvės, bekvapės dujos. Tai labiausiai visatoje paplitęs cheminis elementas. Dažniausiai vandenilis sudaro įvairius cheminius junginius su kitais elementais – jis yra pagrindinis vandens, mineralų ir rūgščių elementas. Šiandien vandenilis, kaip aplinkai draugiškas kuras laivams, vilkikams, automobiliams, įvairiai technikai ir net namams šildyti, įsitvirtina visame pasaulyje vis sparčiau.
