Šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu yra rengiamas techninis projektas krantinių Nr. 1 ir Nr. 2 rekonstrukcijai, pritaikant jas 17 m gyliui. Šiomis 1963 m. ir 1964 m. statytomis krantinėmis naudojasi AB „Klaipėdos nafta“.
„Džiaugiamės radę bendrą sutarimą su AB „Klaipėdos nafta“ dėl būtinybės iš esmės rekonstruoti krantines. Mes siekiame sudaryti sąlygas strateginės svarbos įmonei, kuri užsiima ne tik tranzitu, krova, bet ir užtikrina energetinį saugumą“, – pabrėžia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Vienas iš mūsų pagrindinių uždavinių netolimoje ateityje rekonstruoti įplaukos kanalą ir pasiekti jame 17 m gylį. Šiandien mūsų tikslas yra AB „Klaipėdos nafta“ sudaryti sąlygas pasiekti maksimalius gylius ir grimzles prie pirmos ir antros krantinių iki įplaukos kanalo rekonstrukcijos pabaigos. Ne paslaptis, kad dabar tanklaiviai šioje bendrovėje negali būti pilnai pakrauti, iš Klaipėdos jie vyksta pilnai pasikrauti į kaimyninius uostus. Įgyvendinus tiek mūsų, tiek bendrovės planuojamus projektus bus maksimaliai išnaudojami uosto parametrai, o dėl šių pokyčių neabejotiną naudą pajus ir valstybė“, – teigė Arvydas Vaitkus.
Krantinių rekonstrukciją planuojama atlikti keliais etapais, darbus vykdant taip, kad nebūtų trikdoma krova. Tikimasi, jog pirmasis darbų etapas prasidės kitais metais. Atlikus rekonstrukciją, kurios metu bus pailgintos krantinės, AB „Klaipėdos nafta“ vienu metus galės priimti ir krauti nebe du, o tris tanklaivius vienu metu.
AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška pabrėžė, kad įgyvendinus projektus bendrovė įgis konkurencinį kokybinį pranašumą tarp kitų Baltijos uostų terminalų, turės galimybę didinti naftos produktų krovos apimtis.
„Didėjant konkurencijai tarp uostų, kurie priima naftos produktus, greitai keičiantis technologijoms ir uostuose esančiai pramonei išgyvenant transformaciją, labai svarbu vieninteliame Lietuvos uoste sukurti tinkamas sąlygas ir konkurencinius pranašumus priimant didesnių talpų laivus. Aplinkinių Baltijos šalių uostų krantinių gyliai yra didesni ir dėl šios priežasties dalis krovinių nukeliauja į konkurencinius uostus. „Klaipėdos nafta“ naftos terminale operuoja dvi krantines ir įgyvendindama 2016–2020 metų veiklos strategiją itin palaiko vykdomą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos suplanuotų uosto krantinių rekonstrukcijų bei akvatorijos gilinimo darbų projektus“, – sakė AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
