Vartotojų balsas girdimas geriau
Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys teigia, kad visuomenė pilietiškėja ir vis daugiau dėmesio kreipia aplinkosaugos, ekologijos bei tvarumo klausimams. Svarbu ir tai, kad aktyvioji visuomenės dalis randa būdų priversti verslą išgirsti jos nuomonę.
„Lietuvoje jau susiformavo didžiulė visuomenės dalis, kuri į aplinkosaugą žiūri rimtai. Pastaruoju metu vyksta tam tikras lūžis visuomenės sąmonėje ir pilietiškesnė jos dalis bent viešuosiuose debatuose pradeda akivaizdžiai nusverti pasyviau į šiuos klausimus žiūrinčiąją“, – pastebi K. Kupšys.
Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europos šalyse, formuojasi vis intensyvesnis pozityvus spaudimas verslui būti socialiai atsakingam.
Anot jo, Lietuvoje, kaip ir Vakarų Europos šalyse, formuojasi vis intensyvesnis pozityvus spaudimas verslui būti socialiai atsakingam, rūpintis daugiau nei vien savo pelnu, kurti papildomą vertę visuomenei. K. Kupšys sako, kad vartotojai turi ir labai realių svertų verslo sprendimams paveikti, o socialiniai tinklai leidžia juos akimirksniu paviešinti ir formuoti sparčiai augančių bendraminčių grupes.
„Jeigu pažvelgtume į socialinius tinklus, ten diskusijose daugiau dominuoja jaunesni, labiau išsilavinę, tikėtina, aukštesnių pajamų gyventojai, kurie akivaizdžiai sukuria reikšmingai į tvariąją gyvenimo pusę žengiantį „burbulą“. Bet aš vertinčiau, kad efektas jau pasireiškia ir už internetinio „burbulo“ ribų. Verslas pradeda atliepti bent dalies vartotojų reikalavimus ir atsisakinėti akivaizdžiai kenksmingų praktikų“, – teigia K. Kupšys.
Iššūkiuose atrado galimybes
Vartotojų reikalavimai nebūtinai reiškia vien tik kylančius iššūkius, bet ir atsiveriančias galimybes, pastebi beveik tris dešimtmečius rinkoje veikiančios baldų gamybos įmonės „Lyra Group“ technikos padalinio vadovas Vytautas Undraitis. Jo teigimu, prieš septynerius metus pradėjusi diegti energetinio efektyvumo sprendimus bendrovė pasiekė daugiau tikslų nei vien sumažėjusi išlaidų eilutė.
„Kadangi mūsų srityje vienas pagrindinių resursų yra elektros energija, tad nuosekliai siekėme pradėti ją vartoti efektyviau ir ne tik sumažinti šiuos kaštus, bet ir rūpintis gamtos apsauga. Kuo mažiau elektros energijos suvartojam, tuo mažiau kenkiam aplinkai“, – pažymi specialistas.
V. Undraitis atkreipia dėmesį, kad būtent šis aspektas taip pat svarbus ir bendrovės klientams, kurių požiūris į tvarų vartojimą sutampa su įmonės vertybėmis.
„Vartotojams sudaroma galimybė rinktis „žalesnį“ produktą nei galima jo alternatyva rinkoje. Pavyzdžiui, jie gali būti informuojami apie gaminant produktą dėl energetinio efektyvumo sprendimų į aplinką neišskirtą CO2 kiekį. Tad rinkdamiesi prekę žmonės galėtų atkreipti dėmesį ir į šiuos rodiklius“, – pastebi V. Undraitis.
Jo teigimu, įmonė, kurioje dirba daugiau nei 400 darbuotojų, „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) deklaravo dėl įsidiegtų energetinio efektyvumo sprendimų pernai jau sutaupiusi 150 MWh elektros energijos. Dabar bendrovė užsibrėžusi nuosekliai mažinti savo veiklos poveikį aplinkai, didelį dėmesį skirdama modernioms ir efektyvioms technologijoms diegti.
V. Undraičio teigimu, apgalvotai siekiant šių tikslų taip pat pavyksta sumažinti ir sąnaudas jautriausiose gamybos įmonėms srityse.
„Pirmiausiai įsidiegėm kondensatorių baterijas, kurios padėjo sutvarkyti reaktyvios energijos generavimą. Vėliau pradėjome montuoti srovės dažnio keitiklius, kurie taupant padeda užtikrinti reikiamą kokybę reikiamu momentu. Atsiradus tobulesnėms technologijoms, pradėjome keisti apšvietimą iš senųjų lempų į LED, tą vykdom iki šiol. O šiuo metu jau diegiame saulės elektrinę, kurios pagalba tapsime patys gaminančiais vartotojais“, – vardija V. Undraitis.
Vienintelis kelias
Specialistai pastebi, kad tvaresnės veiklos sprendimus paversti papildoma nauda, apie produktus ar paslaugas informuojant galutinius vartotojus, yra sparčiai populiarėjanti praktika. ESO Pažangios energijos klubo vadovės Astos Vaitulevičės teigimu, tai tik dar kartą patvirtina šių sprendimų svarbą ir netiesiogiai generuojamą papildomą naudą.
„Energetinio efektyvumo sprendimus diegiančiam verslui tai yra ir galimybė garsiai pabrėžti, kad jis ne tik kuria savo klientui jo mėgstamą produktą, bet ir daro tai rūpindamasis to vartotojo aplinka, taupydamas energijos išteklius ir mažindamas anglies dvideginio išmetimą. Šie aspektai jau senokai yra vieni svarbiausių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, tačiau dabar į šią sritį jau atsigręžiama visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje“, – sako A. Vaitulevičė.
K. Kupšys pastebi, kad efektyvus verslas ne tik mielai atliepia naujas tendencijas, bet ir skuba išsikovoti pirmąsias pozicijas ateities rinkose.
Kas pradės pirmas, nemiegos ant taršių technologijų ir rūpinsis „žalesnėmis“, tas ir nuraškys besikeičiančių vartotojų skonių vaisius.
„Kai toks verslas klausosi vartotojo ir turi ką jam pasiūlyti, jis neabejotinai jau yra pirmeivis teritorijoje, kuri kažkada bus labai svarbi. Toks verslas susitapatina savo ir kliento vertybėmis, tuomet ir vartotojo požiūris yra jam palankesnis“, – akcentuoja K. Kupšys.
Specialistas įsitikinęs, kad šiuolaikiniam verslui kitų krypčių, išskyrus tvarumo link, nėra, o galutiniai pokyčiai susiformuos per artimiausią dešimtmetį.
„Pasaulyje jau nebeliks kur pasislėpti nuo būtinybės „išžalinti“ šalių ekonomikas. Ir kai kalbame apie šalis, natūraliai nukreipiame žvilgsnius į verslą, kuris veikia tose šalyse – kaip jis veikia, koks jo požiūris į tvarią veiklą? Tai nėra lengvi ir greiti procesai – technologinė inercija užims laiko. Bet kas pradės pirmas, nemiegos ant taršių technologijų ir rūpinsis „žalesnėmis“, tas ir nuraškys besikeičiančių vartotojų skonių vaisius“, – pažymi K. Kupšys.
